Mèksikos choreogrãfija. Meksikos liaudies šokiui įtakos turėjo actekų ir majų, ispanų kultūra, Katalikų bažnyčios ir islamo tradicija. Ikikolonijiniu laikotarpiu buvo atliekami dievų garbinimui skirti (maceualiztli) ir šventiniai (netotiliztli) šokiai. Liaudies šokiai daugiausia grupiniai, šokami rateliais arba 2 lygiagrečiomis eilėmis (vieni prieš kitus arba žiūrint viena kryptimi). Skiriami apeiginiai, vadinamieji danzas (Maurai ir krikščionys, Plunksna, Juodieji, Elnias, Kaspinas, Piemenaitės, Gėlių arkos), ir pasaulietiniai, vadinamieji bailes (sone, čilena, jarana, cuadrila, huapango), liaudies šokiai. Beveik visi Meksikos indėnų šokiai vadinami nukariavimo šokiais, juose visuomet vaizduojamas pagonių sutramdymas, gėrio pergalė prieš blogį (končeras). 18 a. pabaigoje į teatro vaidinimus dažnai būdavo įterpiami šokiai tonadilja ir folija. Ispanų valdymo laikotarpiu buvo šokami Europos dvaruose paplitę (kontradansas, kadrilis, mazurka, valsas) ir ispaniški (fandangas, segidilija, pasadoblis) šokiai. 1910–17 susiklostė šokis jarabe (skrybėlės šokis), kurį išpopuliarino 1919 Meksike gastroliavusi rusų baleto artistė A. Pavlova. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio ėmė sparčiai kurtis įvairios šokių trupės: Meksikos folklorinis baletas (įkurtas 1952, veikia iki šiol), Apeiginių ir pasaulietinių meksikiečių šokių trupė (įkurta 1959), Michoacáno universiteto folklorinis baletas (įkurtas 1963), Guadalajaros folklorinė grupė (įkurta 1974), Meksiko folklorinis baletas (įkurtas 1977). Veikia Meksikiečių šokių ansamblis (įkurtas 2001, direktorius S. Cortézas).
16 a. viduryje ispanų misionierių teatralizuotuose vaidinimuose būta ir baleto scenų. 17 a. teatro trupėse buvo baleto šokėjų; žymesni – A. M. de Castro, J. Pisoni. 18 a. Naujojoje Meksikoje dažnai gastroliavo Europos baleto meistrai. Profesionaliojo baleto pradžia siejama su šokėjais ir choreografais J. Marani, J. Medina, kurie 18 a. pabaigoje gyveno ir kūrė Meksikoje. Prezidento P. Díazo valdymo laikotarpiu (1876–1911) šalyje gastroliavo žymios Europos operos, baleto ir teatro trupės. Meksike 1925 įkurta fizinio lavinimo mokykla, kurioje buvo rengiami šokio mokytojai, 1930 – klasikinio šokio mokykla (Rusų baleto artistas H. Zybine’as), 1932 – Nacionalinė šokio mokykla (C. Mérida mokė moderniojo šokio, N. Campobello – klasikinio baleto, G. Campobello – meksikiečių liaudies šokių, H. Zybine’as – choreografijos, R. Díezas – užsienio šalių liaudies šokių), 1947 – Meksikos šokio akademija (įkūrėjai A. Mérida, G. Bravo). Žymiausias 20 a. pirmos pusės baletas – seserų N. ir G. Campobello pastatytas baletas 30–30 (1931; pavadintas pagal ginklą, naudotą per pilietinį karą). Istorinė tematika būdinga kompozitorių S. Revueltaso, C. Chávezo (baletai Keturios saulės 1926, 1951 pastatė J. Limónas), D. Ayalos Pérezo (baletas Majų genties žmogus 1940), J. P. Moncayo (baletas Zapata 1953) kūrybai.
Moderniojo šokio pradininkėmis laikomos Jungtinių Amerikos Valstijų šokėjos ir choreografės Waldeen (1913–93) ir A. Sokolow (1940 Meksike įkūrė trupę La Paloma Azul). Po II pasaulinio karo susikūrė Nacionalinis Meksikos baletas (1948), Nepriklausomas baletas (1966, iki 1992 vadovavo choreografas R. F. Canelo), Forióno ansamblis (1977), Ballet Teatro del Espacio (1979). 20 a. baleto artistai: G. Bravo (g. 1923), L. Campos, E. de Córdoba, G. Mestre (g. 1933), E. Beristáin, R. Silva, J. Silva, A. Holguínas. Žymesni 20 a. antros pusės baletmeisteriai ir choreografai: A. Hernández (1917–2000), X. Francisas (1928–2000), L. Fandiño (g. 1931), G. Contreras (g. 1934), R. F. Canelo (1929–92), M. A. Silva, P. Urreta, R. Reyna (1924–2006), N. Happee.
Meksikos kultūra
Meksikos konstitucinė santvarka
Meksikos partijos ir profsąjungos