Mèksikos lanka (angl. Gulf of Mexico, isp. Golfo de México), viduržemyninė Atlanto vandenyno jūra, įsiterpusi į Šiaurės Amerikos pietrytinį krantą, tarp Floridos ir Jukatano pusiasalių ir Kubos salos. Plotas 1,55 mln. km2, ilgis (iš pietvakarių į šiaurės rytus) 1700 km, plotis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) apie 1000 km, didžiausias gylis 5203 m (kitais duomenimis, 4384 m, Sigsbee gelmė), vidutinis gylis 1522 m, vandens tūris 2,36 mln. km3. Jukatano sąsiauris jungia Meksikos įlanką su Karibų jūra, Floridos sąsiaurios – su atviru Atlanto vandenynu.
Krantai žemi; palei krantą plyti Meksikos įlankos pakrantės žemuma. Daug lagūnų, kurias nuo jūros skiria nerijos. Pietuose – Campechės įlanka. Į Meksikos įlanką įteka Misisipė, Rio Grandė, Koloradas, daug kitų upių. Iki pat žemyninio šelfo pakraščio nutįsusi povandeninė Misisipės delta. Palei žemyninius krantus, išskyrus pietvakarinius, – platus šelfas (didžiausias plotis 270 km), ypač prie Floridos vakarinių krantų ir Jukatano pusiasalio (Campechės sekluma). Jūros vidurinėje dalyje yra daugiau kaip 2000 m gylio abisalinė lyguma; jos dugne – vandenyninė Žemės pluta.
Klimatas
Meksikos įlanka ir uraganas Katrina (2005 08)
Klimatas šiaurėje subtropinis, pietuose tropinis. Oro temperatūra vasarą 28 °C, žiemą šiaurėje 14–15 °C, pietuose 21–23 °C. Vasarą ir rudenį dažni tropiniai ciklonai. Vandens paviršiaus temperatūra vasarą iki 30–31 °C, žiemą šiaurėje 17–18 °C, pietuose 24–25 °C. Druskingumas 36,0–36,9 ‰ (prie krantų apie 30 ‰). Giliau kaip 2000 m vandens temperatūra 4,3 °C, druskingumas 34,98 ‰ ir pagal metų laikus nesikeičia.
Srovės
Į Meksikos įlanką iš Karibų jūros per Jukatano sąsiaurį (jo didžiausias gylis 2779 m) patenka Atlanto vandenyno tarpinės ir giluminės struktūrinės zonos vandens masė. Paviršinė vandens masė, kurią sumaišo srovės ir bangos, apima maždaug 100 m storio viršutinį sluoksnį. Per Meksikos įlanką ir Karibų jūrą teka Atlanto vandenyno cirkuliaciniai vandens srautai iš susiliejusių Šiaurės Pasatų ir Gvianos srovių šakų (Karibų srovė). Jukatano sąsiauryje srovės greitis 0,3–2,0 m/s. Iš Meksikos įlankos per Floridos sąsiaurį ištekantys vandenys (greitis 3 m/s) sudaro Floridos srovę. Meksikos įlankos paviršinės srovės sudaro žiedinę sistemą, tekančią pagal laikrodžio rodyklę. Nuo Jukatano sąsiaurio jos suka į vakarus ir apjuosusios Meksikos įlankos vidurinę, giliąją, dalį, teka Floridos sąsiaurio link. Meksikos įlankos šiaurės rytinėje dalyje susidaro ir į priešingą pusę nukreiptų srovių žiedas, bet jis dažniausiai laikinas ir ne toks ryškus.
Potvynių ir atoslūgių amplitudė retai kur daugiau kaip 0,5 metro. Per uraganus bangų aukštis būna daugiau kaip 5 m, o šiaurinėje pakrantėje susidaro 5 m aukščio patvanka; kai kada vanduo užlieja žemas pakrantes ir sukelia katastrofiškus padarinius.
Ūkis
Vandens biologinis produktyvumas nedidelis, bet gyvūnų rūšių daug. Verslo objektai: silkės, austrės, krevetės, langustai, tunai, rykliai. Žuvingiausios akvatorijos – Campechės sekluma, Misisipės povandeninė delta, Floridos šelfas.
Per Meksikos įlanką eina jūrų keliai, jungiantys Jungtinių Amerikos Valstijų rytines ir vakarines pakrantes. Didžiausi uostai: Jungtinėse Amerikos Valstijose – Naujasis Orleanas, Corpus Christi, Galvestonas, Tampa, Meksikoje – Veracruzas, Mérida, Kuboje – Havana. Meksikos įlankos pakrantėse daug paplūdimių, kurortų.
Meksikos įlankos šelfe ir pakrantėje yra naftos ir gamtinių dujų. Jūroje išgręžta keliasdešimt tūkstančių gręžinių, nafta gaunama nuo kelių tūkstančių platformų. Iš dugno t. p. gaunama siera, priekrančių seklumose – valgomoji druska. Floridos kranto smėlyje yra cirkono sąnašynų.
Ekologinės katastrofos
1979 06 03 Meksikos įlankos pietuose esančio naftos telkinio povandeninio gręžinio Ixtoc-1 įrengimo baigiamajame etape užsidegė ir sugriuvo bendrovei Petróleos Mexicanos priklausanti naftos platforma Sedco 135. 9 mėn. į vandenį patektadavo nuo 10 000 iki 39 000 barelių naftos per dieną, nukentėjo Meksikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (Teksaso) pakrantės.
2010 04 20 apie 80 km nuo Luizianos valstijos pakrantės įvyko dujų sprogimas bendrovei BP priklausančioje Deepwater Horizon naftos žvalgybos platformoje; tuo metu ji buvo viena moderniausių (pastatyta 2001) ir didžiausių (ilgis 121 m, plotis 78 m, aukštis 41,5 m) pasaulyje. Ši avarija – viena didžiausių ekologinių katastrofų Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje. Ugniagesių pastangos užgesinti platformoje kilusį gaisrą buvo bevaisės ir po 2 d. (2010 04 22) ji sugriuvo ir nuskendo; skęstant nutrūko vamzdis, kuris jungė platformą ir Macondo naftos telkinio (kraigas apie 6 km gylyje) povandeninį gręžinį (žiotys apie 1,5 km gylyje), ir iš jo pradėjo plūsti nafta. Susidarė 20 km ilgio naftos dėmė. Gelbėjimo tarnybos bandė nesėkmingai suvaldyti nuotėkį ir neleisti naftai pasiekti kranto, tačiau dėmė sparčiai plito (nuo 3000 iki 74 000 km2); gegužės mėnesio pradžioje nuleistas povandeninis robotas nustatė, kad kasdien į vandenį plūsta iki 70 000 barelių naftos.
gaisras Deepwater Horizon naftos žvalgybos platformoje
Naftos dėmei išsklaidyti buvo pasamdyta 6500 laivų, 100 orlaivių, dirbo apie 48 000 žmonių. Naftą bandyta atitverti nuo kranto plūdurais, išdeginti (tokiu būdu kasdien būdavo likviduojama iki 10 000 barelių naftos), skaidyti cheminėmis medžiagomis (nafta būdavo verčiama junginiais, kuriuos galėjo suskaidyti bakterijos); dispergentai buvo purškiami iš oro (pasitelkiant žemės ūkio lėktuvus), įpumpuojami po vandeniu (bandyta neleisti naftai pasiekti paviršiaus).
Avarijos likvidavimas truko 87 d.; liepos mėnesio viduryje buvo sukonstruotas specialus apsauginis vožtuvas su sklende, kurią užvėrus naftos nuotėkis buvo laikinai sustabdytas. Galutinai gręžinys buvo užsandarintas (išgręžti 2 papildomi gręžiniai, kuriais buvo pumpuojamas betonas) tik rugsėjo mėnesį.
Katastrofos padariniai: užterštas apie 1700 km ilgio pakrantės ekosistemos ruožas (paplūdimiai, pelkės); rasta apie 6000 žuvusių paukščių, 600 vėžlių, 150 delfinų, daugybė žuvų.
476