Mèksikos lankos pakrántės žemumà (angl. Gulf Coastal Plain, isp. Costera Nororiental) yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje. Didžiaisias plotis apie 350 kilometrų. Iš šiaurės riboja Apalačų kalnai, Centrinės Lygumos (Ozarko plynaukštė, Ouachitos kalnai), iš šiaurės vakarų – Didžiosios Lygumos (Edwardso plynaukštė), iš vakarų – Rytų Sierra Madrės kalnai.
Paviršius kyla iš pietų į šiaurę ir iš rytų į vakarus; didžiausias aukštis 150 metrų. Yra kuestinių gūbrių. Įlankos pakrantės žemos, krantai lagūniniai (daug lagūnų, estuarijų, smėlėtų nerijų).
Klimatas subtropinis, drėgnas. Kritulių: rytuose 1200–1600 mm per metus, vakaruose – 700–800 milimetrų.
Per žemumą į įlanką teka Misisipė, sudarydama didelę deltą. Kitos upės: Apalachicola, Alabama, Pearlis, Redas, Sabine’as, Trinity, Brazosas, Koloradas, Rio Grande.
Vakarinėje dalyje vyrauja derlingi dirvožemiai verstžemiai, Misisipės deltoje šlynžemiai ir durpžemiai, rytinėje dalyje rūgštžemiai.
Daug miškų (ąžuolynų, pušynų), vakaruose – savanos.
Auginama vilnamedžiai, arachiai, tabakai, cukranendrės, paatogrąžių vaismedžiai, ryžiai. Veisiami galvijai.
Meksikos įlankos pakrantės žemuma yra viename didžiausių naftingųjų baseinų; gaunama nafta, gamtinės dujos, t. p. siera, akmens druska.
Didžiausi miestai: Houstonas, Naujasis Orleanas, Memphis, Corpus Christi (Jungtinėse Amerikos Valstijos), Tampico (Meksika).