Mèksikos revoliùcija, 1910–17 suirutės ir demokratinių pertvarkymų laikotarpis Meksikoje.
Prezidento P. Díazo (1877–80, 1884–1911) vyriausybės diktatoriška politika, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo skverbimasis, didėjantis skurdas, stambiųjų žemvaldžių, iš vietos gyventojų (indėnų) pasisavinančių bendruomenines žemes, įsigalėjimas, įsiskolinusių valstiečių virtimas neribotai išnaudojamais peonais kėlė visuotinį nepasitenkinimą, maištavimo nuotaikas.
1910 pabaigoje daugelyje šalies vietų kilo ginkluoti susirėmimais su kariuomene. 1911 05 P. Díazo režimas žlugo; jis išvyko į Prancūziją. 1911 Meksikos prezidentu tapo valstybės suverenumo, liberalių reformų siekiantis F. I. Madero. Dėl nesugebėjimo vadovauti ir bendražygių nesutarimo politinių ar socialinių reformų jis neįvykdė, todėl neteko pertvarkymų siekiančių revoliucijos šalininkų paramos. 1913 Jungtinių Amerikos Valstijų remiamas generolas Victorino de la Huerta nušalino F. I. Madero nuo valdžios, įvedė diktatūrą (valdė 1913–14). Šalyje vėl kilo visuotinis nepasitenkinimas. V. de la Huertos diktatūrai pasipriešino V. Carranzos vadovaujami buržuazijos atstovai ir liberalieji dvarininkai, siekiantys atkurti konstitucinę tvarką, F. Villos ir E. Zapatos vadovaujami valstiečiai, reikalaujantys panaikinti latifundijas ir išdalyti jų žemę. 1914 07 V. Carranza tapo laikinuoju prezidentu.
prezidento V. Carranzos kariuomenė įžengia į Veracruzą (1914 08)
Vyriausybės programoje nebuvo numatyta žemės reforma, todėl kilęs valstiečių nepasitenkinimas virto pilietiniu karu. 1914–15, 1914 12–1915 07 (su pertraukomis) F. Villos ir E. Zapatos partizanų būriai buvo užėmę sostinę Meksiką. 1916, siekdamos apsaugoti savo bendrovių interesus, Jungtinės Amerikos Valstijos į Meksiką įvedė kariuomenę (ji buvo meksikiečių priversta pasitraukti). 1917 sušauktas Steigiamasis susirinkimas priėmė socialines reformas numatančią konstituciją, V. Carranza (1917–20 prezidentas) dekretu uždraudė užsienio bendrovėms Meksikos teritorijoje gręžti naujus naftos gręžinius, apribojo Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo skverbimąsi. Meksikos revoliucija susilpnino latifundininkų įtaką, paspartino rinkos ekonomikos raidą, sudarė prielaidas socialinėms ir agrarinėms reformoms.
F. Villa (viduryje) su bendražygiais