Mèksikos teãtras. Vaidybos elementų būta actekų, majų, sapotekų, toltekų religinėse apeigose, kurios būdavo atliekamos gatvėse prie šventyklų. 16 a. pradžioje Meksiką užkariavus ispanams teatrinė kultūra plėtota Naujosios Ispanijos sostine tapusiame Meksike, teatrai įkurti vicekaraliaus rūmuose, didikų dvaruose. Katalikų bažnyčia slopino vietinių gyventojų kultūrinę veiklą, buvo persekiojami vaidinimų rengėjai. Rengti (daugiausia pranciškonų ir dominikonų) teatralizuoti pamokslai peichkuntilli (1585 uždrausti), juose rodyta komediniai intarpai. Plėtota autosakramentalė, religiniai dialogai, prologai (loa). 1597 Meksike atidarytas pirmasis viešas teatras Komedijos namai, kuriame greta religinių veikalų statytos ir pasaulietinės pjesės. Katalikų vaidinimams dramas kūrė daugiausia dvasininkai, t. p. pasauliečiai; žymesni – J. Pérezas Ramírezas (1545–?, Dvasinės ganytojo Petro ir Meksikos bažnyčios jungtuvės 1574), F. Gonzálezas de Eslava (apie 1534–apie 1601). 17–18 a. atidaryti pirmieji nuolatiniai teatrai Meksike (1672), Guadalajaroje (1758), Veracruze (1767), kuriuose buvo statomi ispanų, meksikiečių dramaturgų kūriniai, vaidino ispanų aktoriai. 1786 išleistas Teatro reglamentas, apibrėžtos teatrų administracinės veiklos taisyklės. 19 a. pradžioje susiklostė patriotinė melodrama, kurios pagrindinė tema buvo meksikiečių kovos dėl nepriklausomybės. Statyta romantinės F. Calderóno (1809–45), dramaturgų F. Luiso Ortegos (Laisvoji Meksika 1821), J. J. Fernándezo de Lizardi (Auto apie Mariją, Visi prieš Paio ir Paio prieš visus) pjesės. Nuo 19 a. pabaigos aktoriai pradėti rengti Meksikos licėjuje (įkurtas 1877), Muzikos ir deklamacijos konservatorijoje (įkurta 1865, prie jos veikė teatras, abu Meksike).
20 a. pradžioje siekta sukurti nacionalinį teatrą. Dramaturgijos ir teatro plėtrą paskatino 1910–17 Meksikos revoliucija. Aktoriai V. Fábregas (1870–1950), M. T. Montoya (1898–1974), A. Gómezas de la Vega (1897–1958), seserys A. ir I. Blanch Meksike įkūrė savo trupes, kuriose buvo vaidinamos E. O’Neillo, G. D’Annunzio, K. F. Hebbelio, F. Schillerio, F. Garcíjos Lorcos pjesės. 1932 M. Magdaleno (1906–86) ir J. Bustillo Oro (1904–89) Meksike įkūrė Teatro de Ahora, kuriame siekė plėtoti modernųjį teatrą. 1928 rašytojų avangardistų grupuotė Los Contemporáneos (20 a. 2–3 dešimtmetis) su švietimo ministru J. Vasconcelosu (1881–1959) Meksike įkūrė eksperimentinį Teatro de Ulises, 1932 – Teatro Orientación (veikė iki 1938). Greta tradicinio literatūrinio teatro, plėtota ir 19 a. susiklosčiusi liaudies teatro forma karpa (šapito atmaina) – klajojančiųjų aktorių trupės rodydavo vodevilius. 1956 Nacionaliniame dailiųjų menų institute įkurtas Liaudies teatro departamentas, kuriame rengiami karpos vaidinimų režisieriai ir aktoriai. Viename žymesnių šių teatrų Teatro de la Carpa garsėjo aktoriai P. Soto (1886–1960), C. Beristáinas (1875–1948). 20 a. 4 dešimtmetyje į Meksiką atvykę užsienio režisieriai paskatino moderniojo teatro plėtotę, viduriniojo sluoksnio žiūrovų susidomėjimą teatru. Japonų režisierius S. Sano (1905–66), kurdamas spektaklius, rengdamas aktorius (1942 įkūrė Teatro de los Artes, 1948 su kitais subūrė pusiau profesionalią trupę Teatro de la Reforma), rėmėsi K. Stanislavskio, V. Mejerholdo, E. F. Piscatoro teatro teorija ir praktika (T. Williamso Geismų tramvajus 1948), Austrijos režisierius Ch. Rooneris plėtojo ekspresionistinį teatrą (Ch. Fry Gaila tą moterį deginti 1952, Procesas 1958, pagal F. Kafką). Žymiausias dramaturgas ir teatro veikėjas R. Usigli (1905–79) savo kūryboje kėlė Meksikos socialines problemas (Apsimetėlis, Šešėlių karūna, abu 1937, pastatyta 1947, Ugnies karūna 1960, Šviesos karūna 1964). Kiti žymesni 20 a. vidurio dramaturgai: V. Leñero (1933–2014), F. Santanderas (1934–2001), J. Gonzálezas Dávila (1940–2000), J. Tovaras (g. 1941), P. Campesino (g. 1945), O. Liera (1946–90), S. Berman, A. Serrano (abu g. 1955), D. Holguínas, L. M. Moncada (abu g. 1963), G. M. del Castillo Trejo (g. 1970).
20 a. antroje pusėje Meksike susikūrė daug kamerinių teatrų, veikė teatrai La Capilla, Coyoacán, Teatro del Seguro Social. 1946 prie Meksike įkurto Nacionalinio dailiųjų menų instituto veikė teatro mokykla (rengti aktoriai ir režisieriai), remtos eksperimentinės teatro trupės, nuo 1954 rengti teatro festivaliai atokesniuose miestuose. 20 a. 5 dešimtmetyje Meksikos universitete sukurta profesionalių aktorių trupė (pastatė spektaklių pagal A. Camus, S. Becketto, E. Ionesco ir kitų kūrybą), 1973 – Teatro ir meno laisvų eksperimentų centras. Režisierius E. Ruelasas (1913–87) teatrinę veiklą plėtojo Guadalajaroje, čia statė vienveiksmius farsus (entremés). 1960 Meksike įkurti J. R. de Alarcóno ir J. I. de la Cruz teatrai, 1977 – Tautos teatras. Žymesni 20 a. pabaigos režisieriai: I. Retesas (1918–2004), J. L. Ibáñezas (g. 1932), H. Mendoza (1932–2010), J. J. Gurrola (1935–2007), M. Sabido (g. 1937), J. Rodríguez (g. 1955, ir aktorė). Nuo 1972 Guanajuato kasmet vyksta tarptautinis festivalis Cervantino.
Meksikos kultūra
Meksikos konstitucinė santvarka
Meksikos partijos ir profsąjungos