Mèksikos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Meksika – ekonomiškai viena stipriausių Lotynų Amerikos valstybių. Iki 20 a. 10 dešimtmečio vidurio Meksikos ūkio plėtra buvo susijusi su naujų energetinių išteklių panaudojimu, valstybinio sektoriaus įmonių privatizacija (nuo 1987) ir užsienio kapitalo investicijomis. Dėl didžiulės užsienio skolos 20 a. 10 dešimtmečio antroje pusėje buvo prasidėjusi ūkio recesija. Meksika išlaikė ekonominius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (1994 sudaryta laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kanada), t. p. finansinės ir valiutinės politikos sanglaudą. Buvo plėtojama paslaugų sfera, turizmas, prekyba, padidėjo užsienio prekybos mainai (2000 sudaryta laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga; iš viso Meksika yra sudariusi 12 laisvosios prekybos sutarčių su 44 šalimis). 2007 Meksikos BVP sudarė 784,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1353 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7310 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2005; pagal perkamosios galios paritetą – 12 500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2007). BVP struktūra parodyta diagramoje. Piniginių įplaukų gaunama iš Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbančių Meksikos piliečių (apie 20 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių per metus). Tiesioginės užsienio investicijos į Meksikos ūkį 2006 sudarė 236,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia investuojama į maisto pramonę; didžiausi investuotojai: Nestlé, General Foods, PepsiCo bendrovės. Infliacija 2007 siekė 4 %. Užsienio skola 182 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2007).
https://s.vle.lt/diagramos/197.html
Pramonė
Kasybos pramonė sukuria apie 1,5 % BVP. Svarbiausios Meksikos naudingosios iškasenos – nafta. Jos didžiausi telkiniai yra prie Meksikos įlankos (Poza Ricos, Coatzacoalcoso, Minatitláno apylinkėse) ir Jukatano pusiasalyje. Gręžinių t. p. yra žemyniniame šelfe ties Campeche. Gamtinių dujų svarbiausi telkiniai yra Meksikos šiaurės rytuose, Jungtinių Amerikos Valstijų pasienyje, daugiausia netoli Reynosos. Be to, gamtinių dujų gaunama kartu su nafta Tabasco ir Campechės valstijose. Naftą ir gamtines dujas gauna, perdirba, transportuoja ir eksportuoja didžiausia Lotynų Amerikoje Meksikos valstybinė bendrovė Petróleos Mexicanos (PEMEX). Akmens anglys slūgso Coahuilos valstijoje; didžiausi yra Sabinaso–Esperanzos (koksinės anglys) ir Río Escondido telkiniai. Geležies rūda kasama Cerro del Mercado telkinyje (Durango valstija), t. p. Colimos, Michoacáno, Chihuahua, Nuevo Leóno valstijose esančiuose telkiniuose. Nacozari vario rūdos telkinys (Sonoros valstija) – vienas didžiausių Lotynų Amerikoje. Tik apie 50 % iškasamos vario rūdos sodrinama Meksikoje (kita dalis eksportuojama). Cinko ir švino rūdos kasamos Meksikos kalnyno šiaurinėje ir vidurinėje dalyje, daugiausia Chihuahua, Zacatecaso, Sonoros valstijose. Gyvsidabris gaunamas El Cuarentos telkinyje (Durango valstija). Meksikos kalnyne, daugiausia San Francisco del Oro, Santa Barbáros, Hidalgo del Parralio apylinkėse (Chihuahua valstija) gaunamas sidabras, kartu su juo gaunama aukso. Meksika – svarbiausia Lotynų Amerikoje sieros tiekėja; sieros telkinių yra Veracruzo valstijoje. Kalifornijos pusiasalyje gaunama druska; jos kasykla prie Guerrero Negro įlankos – viena didžiausių pasaulyje (užima apie 24 000 ha, kasmet gaunama apie 7 mln. t druskos). Dar kasama arsenas, fluoritas, celestinas, gipsas, grafitas, stibio, bismuto, kadmio, mangano, urano rūdos. Naudingųjų iškasenų gavybos svarbiausi rodikliai – 1 lentelėje.
1
2005 pagaminta 222,4 mlrd. kWh elektros energijos. Apie tris ketvirtadalius elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės (jos kūrenamos gamtinėmis dujomis, nafta ir anglimis), apie penktadalį – hidroelektrinės; yra vėjo, geoterminių ir atominių elektrinių.
Meksikos apdirbamoji pramonė sukuria apie 18 % BVP, joje dirba apie 16 % ekonomiškai aktyvių gyventojų. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – naftos perdirbimas, juodoji ir spalvotoji metalurgija. Didelių naftos perdirbimo įmonių (daugiau kaip 500 000 barelių naftos per parą) yra Minatitláne, Salina Cruze, Tuloje, mažesnių – Salamancoje, Azcapotzalco. Viena didžiausių metalurgijos įmonių yra Lázaro Cárdenase (Michoacáno valstija). Chemijos pramonė daugiausia gamina sieros rūgštį, mineralines trąšas; įmonių daugiausia Meksikos rytinės pakrantės miestuose. Cemento gamyklų daugiausia Meksikos vidurinėje dalyje. Automobiliai daugiausia gaminami Puebloje, Tolucoje, Ciudad Sahagúne, Cuernavacoje, Aguascalientese, Monterrey; svarbiausios bendrovės, gaminančios automobilius: General Motors Corporation, Ford Motor Co., Nissan Motor Company, Volkswagen AG. Lėktuvai gaminami Meksike, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės įmonės sutelktos Jungtinių Amerikos Valstijų pasienio miestuose, t. p. Meksike, Puebloje, Monterrey. Tekstilės (daugiausia medvilnės), siuvimo, avalynės pramonės įmonių daugiausia Meksike, Puebloje, Guadalajaroje, Orizaboje. Maisto pramonės (malimo, cukraus, vaisių ir daržovių, alaus, tabako) įmonių yra visoje šalyje, daugiausia Meksike, Irapuato, Guadalajaroje, Mazatláne, Culiacáne, Saltillo. 20 a. antroje pusėje Jungtinių Amerikos Valstijų pasienio miestuose, siekiant sumažinti Meksikos gyventojų emigraciją, buvo pradėtos kurti apdirbamosios pramonės įmonės, vadinamosios maquiladoras (jų steigimą iš pradžių daugiausia finansavo Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės). Iki 2000 buvo sukurtos 3703 įmonės, 2005 (dėl 2003 krizės, daugiausia dėl įvežamos Kinijos produkcijos konkurencijos) jų sumažėjo iki 2860; 2005 jose dirbo 1,2 mln. žmonių. Įmonėse iš importinių detalių surenkami automobiliai, televizoriai, gaminami buitiniai prietaisai, baldai, iš pusfabrikačių siuvami drabužiai; gatava produkcija reeksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas. Maquiladoras įmonių (jos tapo laisvosiomis ekonominėmis zonomis) daugiausia yra Mexicali, Tijuanoje, Ciudad Juáreze, Reynosoje, Matamorose. Tarptautinio kapitalo investicijomis šios įmonės pradedamos kurti ir kituose Meksikos regionuose. Meksikos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Dailieji amatai: juvelyrinių (daugiausia sidabro), keramikos, medžio, metalo, odos dirbinių gamyba, siuvinėjimas.
2
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė ir sodai užima apie 12 % Meksikos teritorijos, pievos ir ganyklos – 37 %. Daugiau kaip 6,5 mln. ha dirbtinai drėkinama (daugiausia Meksikos šiaurinėje dalyje). Vietinėms reikmėms daugiausia auginama kukurūzai (Meksikos įlankos pakrantėje ir tarpukalnių slėniuose), kviečiai (Meksikos vidurinėje dalyje), ryžiai (Veracruzo valstijoje), sorgai, miežiai, bulvės, pomidorai, pupelės. Eksportinės reikšmės svarbiausi augalai: kavamedžiai (daugiausia Veracruzo, Chiapaso, Oaxacos valstijose), vilnamedžiai (Meksikos šiaurinės dalies valstijose), cukranendrės (Veracruzo valstijoje), agavos (Jukatano pusiasalyje), tabakai (Nayarito valstijoje), vanilės (Veracruzo valstijoje), apelsininiai, tikrieji, mandarininiai, greipfrutiniai citrinmedžiai (prie Meksikos įlankos, t. p. Colimos, Michoacáno valstijose), bananai, ananasai, mangai (Meksikos pietinėje dalyje), kakavmedžiai (Tabasco, Chiapaso valstijose), kokosai (Meksikos pietinėje pakrantėje), vynmedžiai, obelys (Meksikos šiaurinėje ir vidurinėje dalyje), daržovės (daugiausia pomidorai). Meksikos augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
3
Veisiama mėsiniai ir pieniniai galvijai (daugiausia Meksikos šiaurinėje ir šiaurės rytų dalyje), kiaulės, avys, ožkos, arkliai (Meksikos vidurinėje dalyje), naminiai paukščiai. Meksika – viena didžiausių pasaulyje natūralaus medaus tiekėjų. Meksikos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
4
5
Žvejojama daugiausia Ramiajame vandenyne, prie Kalifornijos pusiasalio (apie 70 % žvejybos laimikių), ir Karibų jūroje bei Meksikos įlankoje (apie 20 % žvejybos laimikių). 2004 sugauta 1,5 mln. t žuvų ir kitų jūros gyvūnų. Svarbiausi žvejybos uostai: La Pazas, San Lucas, Santa Rosalía (Kalifornijos pusiasalyje), Topolobambo, Mazatlánas, Puerto Vallarta. Žvejojama ir vidaus vandenyse. Kalnuotųjų Meksikos vidurinės dalies regionų vandenyse veisiamos lašišos.
Miškai užima apie ketvirtadalį Meksikos teritorijos (jų daugiausia Meksikos pietinėje dalyje). 2005 prikirsta 44,6 mln. m3 medienos, iš jų 38,4 mln. m3 sunaudota kurui.
Turizmas
Cancúno kurorto gatvė
majų miesto Tulumo Vėjų šventykla Karibų jūros pakrantėje
Turizmas – vienas svarbiausių užsienio valiutos įplaukų šaltinių. 2005 Meksiką aplankė apie 22 mln. užsienio turistų, daugiausia (daugiau kaip 90 %) jų buvo iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados; pajamos iš turizmo sudarė 11,76 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai lankoma pajūrio kurortai prie Ramiojo vandenyno (ypač Acapulco, Zihuatanejo) ir Karibų jūros (Cancúnas), majų, actekų ir kitų civilizacijų liekanos, Meksikas ir kiti miestai (Morelia, Oaxaca, Zacatecasas, Querétaro, Guanajuato, Puebla, San Cristóbal de las Casasas), Cozumelio, Mujereso salos (prie Jukatano pusiasalio šiaurės rytų kranto), vaizdingi Meksikos kalnyno kalnagūbriai, kuriuose yra ugnikalnių, nacionaliniai parkai. Daugelis Meksikos turistinių objektų yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 2004 apie 1,8 mln. Meksikos gyventojų dirbo turistų aptarnavimo sferoje.
Transportas
Geležinkelių yra 26 700 kilometrų (2004). Jais daugiausia vežami kroviniai – naudingosios iškasenos, mineralinės trąšos, plienas, naftos produktai, cukrus, javai; 2004 pervežta 88 mln. t krovinių. Automobilių kelių yra 352 100 km (2004), iš jų apie 35 % – su kieta danga. Per Meksiką eina 3500 km Panamerikos plento ruožas. Meksikoje yra 140 jūrų uostų. Svarbiausi uostai: prie Meksikos įlankos – Veracruzas, Tampico, Tuxpanas, Coatzacoalcosas, Ciudad del Carmenas; prie Ramiojo vandenyno – Manzanillo, Guaymasas, Mazatlánas, Lázaro Cárdenasas, Salina Cruzas, Acapulco. 2005 Meksikos prekybinis jūrų laivynas turėjo 718 laivų. Jūrų transportas aptarnauja daugiau kaip 85 % Meksikos užsienio prekybos. Keleiviniai ir turistiniai laivai daugiausia naudojasi Acapulco, Puerto Vallartos, Veracruzo uostais. Turistiniai laivai t. p. plaukioja tarp nedidelių Jukatano pusiasalio pakrantės uostų, Cozumelio ir Mujereso salų (Karibų jūroje). Laivuojama 2900 km upių ir kanalų (2007). Meksikoje yra 47 tarptautiniai oro uostai (2004). Oro transportu 2004 pervežta 39,4 mln. keleivių. Daugiausia keleivių perveža tarptautiniai Meksiko (25,9 mln., 2007), Cancúno, Guadalajaros, Monterrey, Tijuanos oro uostai. Naftotiekių yra 28 200 km, naftos produktotiekių – 11 500 km, dujotiekių – 13 300 kilometrų.
Bankai
Meksikos centrinis bankas (El Banco de México, įkurtas 1925 Meksike pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinės rezervų sistemos pavyzdį, 51 % akcijų priklauso šalies vyriausybei). 2007 veikė 40 komercinių bankų (dauguma priklausė užsienio bankams), 1 užsienio bankas (Banamex, Jungtinių Amerikos Valstijų Citigroup nuosavybė) ir apie 100 užsienio bankų atstovybės. Didžiausi komerciniai bankai – Bancomer, Banamex, SERFIN, Inverlat, Bital. Meksikos piniginis vienetas – Meksikos pesas, lygus 100 sentavų, apyvartoje cirkuliuoja nuo 19 a. vidurio, 1993 įvestas naujasis pesas (nuevo peso; prilygintas 1000 ankstesniųjų), nuo 1996 vadinamas tiesiog pesu. Meksike veikia didžiausia Lotynų Amerikoje Meksikos vertybinių popierių birža (Bolsa Mexicana de Valores, įkurta 1933).
Užsienio prekyba
Meksikos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2006)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2007 eksportuota prekių už 267,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 279,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia nafta (2,27 mln. barelių per dieną, 2004) ir jos produktai, automobiliai, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės produkcija, vario rūda, sidabras, švinas, cinkas, fluoritas, gyvsidabris, siera, cukrus, druska, kava, medvilnė, sizalis, švieži vaisiai, daržovės, vanilė. 2006 apie 45 % Meksikos apdirbamosios pramonės produkcijos eksporto vertės sudarė maquiladoras įmonėse pagaminta produkcija. Importuojama daugiausia elektrotechnikos ir elektronikos įrenginiai, žemės ūkio ir pramonės mašinos, automobilių, lėktuvų dalys, chemijos pramonės produkcija. Meksikos užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 eksportavo į Meksiką prekių už 18,8 mln. litų, importavo iš Meksikos – už 15,6 mln. litų.
Meksikos BVP struktūra (2007)
2271
-Meksikos pramonė; -Meksikos žemės ūkis; -turizmas Meksikoje; -Meksikos transportas; -Meksikos bankai; -Meksikos užsienio prekyba; -Meksikos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Meksikos konstitucinė santvarka
Meksikos partijos ir profsąjungos