melagngi paródymai, tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriuos sąmoningai teikia liudytojas ar nukentėjęs asmuo, t. p. eksperto, specialisto melaginga išvada ar paaiškinimas, vertėjo sąmoningai iškreiptas vertimas atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Gali būti teikiami apie nusikalstamos veikos įvykdymo laiką, vietą, būdą, įrankius, priemones, įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą, jo asmenybę ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tokia nusikalstama veika kėsinamasi į ikiteisminio tyrimo ar teismo veiklą, teisingumo interesus ir proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus.
Lietuvos baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) už melagingus parodymus nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Jei fizinis asmuo iki nusikalstamos veikos darymo ar ją darant jos vykdytojui pažada ateityje duoti melagingus parodymus, tai toks asmuo turi būti pripažįstamas tam tikros nusikalstamos veikos bendrininku (padėjėju) ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne už melagingus parodymus, o pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kurio požymius visiškai ar iš dalies atitinka tam tikros nusikalstamos veikos vykdytojo veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė kyla ir už melagingą įskundimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, nekalto asmens, kaip padariusio nusikalstamą veiką, jei dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, ar už pranešimą apie nepadarytą nusikaltimą. Tuomet melagingi parodymai nėra savarankiška nusikalstama veika, tai nusikalstamų veiksmų – melagingo įskundimo ar melagingo pranešimo – tęsinys.
2238