Melanèzija (angl. Melanesia, pranc. Mélanésie), Okeanijos salų grupė Ramiojo vandenyno vakaruose, į šiaurės rytus nuo Australijos. Bendras plotas 926 000 km2. Apie 6,7 mln. gyventojų; daugiausia papuasai ir melaneziečiai. Didžiausios salos ir salų grupės (plotas tūkst. km2): Naujoji Gvinėja (785,0), Bismarcko salynas (49,7), Saliamono salos (40,4), Fidžio salynas (18,3), Naujoji Kaledonija (16,8), Naujieji Hebridai (14,8), Loyauté salos (2,0). Nepriklausomos valstybės: Fidžis, Indonezija (Papua provincija), Papua Naujoji Gvinėja, Saliamono salos, Vanuatu. Naujoji Kaledonija ir Loyauté salos priklauso Prancūzijai. Dauguma salų – vulkaninės, yra koralinių salų ir rifų. Naujoji Gvinėja, Naujoji Britanija ir Naujoji Airija – žemyninės kilmės. Yra veikiančių ugnikalnių, būna žemės drebėjimų. Klimatas ekvatorinis, subekvatorinis, pietinėse salose – tropinis. Kritulių nuo 1000–2000 iki 7000–9000 mm per metus. Šiaurinėse salose – drėgnieji visžaliai pusiaujo miškai, vidurinėse ir pietinėse – musoniniai miškai ir savanos. Atogrąžų žemdirbystė. Auginama kokosai, kaučiukmedžiai, kakavmedžiai, kavamedžiai, cukranendrės, ryžiai, kukurūzai, batatai, valgomosios kolokazijos, maniokai. Gyvulininkystė, žvejyba, miško kirtimas, koralų ir perlamutro rinkimas. Kasama nikelio, kobalto, chromo, mangano, vario rūdos, auksas, gaunama nafta.
Istorija
Pirmieji gyventojai buvo Australijos aborigenams giminingi papuasai, gyvenę Sahulio žemyne, kurio dalis prieš maždaug 40 000 metų buvo apsemta, išliko tik Naujosios Gvinėjos sala. Prieš maždaug 30 000 metų papuasai apsigyveno Bismarcko salyne. Prieš maždaug 4000 metų iš Pietryčių Azijos atsikėlė keliautojų jūra ir apgyveno Šiaurės Gvinėją, Bismarcko salyną, Saliamono, Vanuatu, Naujosios Kaledonijos ir Fidžio salas. Apgyvendinimo laikotarpius atspindi dvi skirtingos kultūrinės ir kalbinės Melanezijos gyventojų grupės: papuasų ir Okeanijos-Austronezijos.