melatonnas (gr. melas, kilm. melanos – juodas, tamsus + tonos – įtampa), 3‑(2‑etanoilaminoetil)‑5‑meto-ksiindolas, stuburinių epifizės hormonas, serotonino darinys. Gaminamas iš aminorūgšties triptofano.
melatonino molekulės erdvinė sandara (juodi – anglies, balti – vandenilio, raudoni – deguonies, mėlyni – azoto atomai)
Melatonino sintezės intensyvumas priklauso nuo šviesos, todėl jo koncentracija kraujuje įvairiu paros metu labai kinta: didžiausia – 24–4 h nakties, mažiausia – dieną. Naktį pasigamina apie 70 % paros melatonino (vadinamasis nakties hormonas). Melatoninas inaktyvuojamas kepenyse ir apie 80–90 % jo skilimo produktų (melatonino sulfato) šalinama per inkstus su šlapimu. Nedidelis kiekis melatonino dar gaminamas kaulų čiulpuose, limfocituose ir kitur. Melatoninas slopina gonadotropinių hormonų sekreciją (tai turi įtakos gyvūnų sezoniniam lytiniam aktyvumui). Melatoninas svarbus cirkadinių ritmų, elgsenos formavimuisi, normaliam miegui, odos ir jos darinių spalvos kitimui. Manoma, melatoninas mažina galimybę atsirasti piktybiniams navikams. Melatoninas skatina sintezę ir išskyrimą γ-aminosviesto rūgšties, kuri yra pagrindinis centrinę nervų sistemą slopinantis mediatorius.
Eksperimentais nustatyta, kad melatoninas veikia kaip antioksidantas, lėtina senėjimą, stiprina imuninę sistemą, mažina audinių pakitimus ištikus infarktui ar insultui. Sumažėjęs melatonino kiekis stebimas sergantiesiems autizmu. Melatoninas gerina atmintį, mokymosi procesą, gali būti vartojamas Alzheimerio ligai, migreniniam galvos skausmui, sutrikusiam miegui gydyti.
1993 Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiūlytas vartoti kaip maisto papildas. 1958 melatoniną atrado Aaronas Bunsenas Lerneris (Jungtinės Amerikos Valstijos).
2082