melchitų apeigos
melchtų ãpeigos priklauso Rytų apeigų tradicijos Bizantijos apeigų grupei. Atliekamos Antiochijos Graikų Katalikų Melchitų Patriarchate. Iki 12 a. Antiochijos ir Jeruzalės patriarchatuose melchitų apeigos buvo Antiochijos apeigų dalis, iki 12–13 a. Aleksandrijos patriarchate sudarė Aleksandrijos apeigų grupę. Antiochijos patriarchate liturgijos kalba – arabų (iki 17 a. – vakarų sirų), diasporoje – dar ir ispanų, portugalų, anglų ir kitos. 10 kartų per metus (Šv. Bazilijaus dieną, gavėnios sekmadieniais, išskyrus Verbų sekmadienį, t. p. Didįjį ketvirtadienį, Didįjį šeštadienį ir Kalėdų bei Trijų Karalių išvakarėse) atliekama Dieviškoji liturgija, kitomis dienomis – Šv. Jono Auksaburnio liturgija; 1–2 kartus į savaitę per gavėnią dažniausiai dar atliekama Pirmiau pašventintųjų atnašų liturgija. Eucharistijos šventimas panašus kaip Bizantijos apeigose, bet skiriasi (spėjama, dėl sirų apeigų įtakos) tuo, kad prefacijos ir epiklezės pabaigoje kunigas sulankstytu taurės dangalėliu daro ratus virš atnašų; per Credo jis už kraštų laiko taurės dangalėlį ir padeda atnašų priekyje, pradėdamas atnašų palaiminimą tarp jų daro kryžiaus ženklą, o paskui prisiliečia prie disko su šventinta duona, per prefaciją ir dvi ektenijas kunigas stovi išskėtęs rankas, liturgijoje naudojamas plokščias diskas be kojelės ir tokio dydžio stačiakampė nerauginta duona, kad ją būtų galima padalyti į dalis, per Komuniją dalijamos vyne pamirkytos ostijos dalelės. Šiokiadieniais įžengimas su Evangelija ir atnašomis paprastesnis, t. p. skiriasi smilkymas. Kiti sakramentai, liturginių metų (pagal Grigaliaus kalendorių) struktūra ir liturginiai reikmenys kaip visų Rytų stačiatikių. Liturginės valandos: Vakarinė, Naktinė, Vidurnaktinė, Aušrinė, Rytmetinė, Prima, Tercija, Seksta, Nona. Svarbiausios liturginės knygos: evangeliarijus, epistoliarijus (Apaštalų raštų skaitiniai), Psalmynas, tipikas, liturgiarijus, euchologijus, horologijus, oktoechas, didysis oktoechas, triodijus, pentekostarijus, menėja, irmologijus. Kunigo apranga: anteris, apsiaustas, juosta, savito kirpimo paltas, rasonas, kamelauka ir epanokamelauka, gobtuvas; vyskupo apranga ir pontifikalijos: juosta, sticharijus, stula, epimanikos, epigonatijas (arba hipogonatijas), sakas, felonijus, penula, polistaurijus, lazdelė, omoforijus, pektoralas, panagija, mitra, pastoralas, mantija ir gobtuvas, kilimėlis, dikeras ir trikeras. Būdinga tradicinė Rytų krikščionių bažnytinė muzika ir architektūra.
2919