Melilla

Melilla (Mellja), Ciudad Autónoma de Melilla, miestas Maroko šiaurėje, prie Viduržemio jūros; Ispanijos autonominė teritorija (eksklavas).

Melillos senamiesčio sienos, švyturys ir uostas

Plotas 12,3 km². 86 500 gyventojų (2018); 84,4 % jų – Ispanijos piliečiai.

Laisvoji ekonominė zona. Prekybos (išvežama geležies rūda iš Maroko telkinių, žuvys, daugiausia sardinės), žvejybos uostas; keltai į Ispaniją. Daugiau kaip 1/2 Melillos paviršiaus – karinės bazės teritorija. Oro uostas. Žuvų perdirbimas, laivų remontas. Turizmas. Miesto ir kiti muziejai.

Architektūra

Mietas išsiplėtė iš pilies ir citadelės (pradėta 14 a.), apjuostos gynybiniais įtvirtinimais, grioviais, dabar šioje vietoje Melillos senamiestis (El pueblo); išliko gotikiniai Santjago vartai, seniausia mieste Prasidėjimo bažnyčia (1687), Prasidėjimo bastionas (16 a. pradžia, dabar karo ir istorijos muziejus) su Šv. Sebastijono bokštu (17 a.). 20 a. pastatyta moderno, art deco stiliaus visuomeninių pastatų: Tortosos namas (1914), La Reconquista rūmai (1915), Cristales (1917) ir Acueducto (1928) namai, Yamín Benarroch sinagoga (1924), Kariuomenės kazino (1932), Centrinė mečetė (1945), rotušė (1948; visų architektas E. Nieto), neogotikinė Castrense bažnyčia (1920, architektas F. Carcaño), bulių arena (1947, architektas A. B. Gonzálezas). Pastatyta šiuolaikinių konstrukcijų pastatų (parodų ir konferencijų centras, 1997).

2271

Istorija

Įkurta finikiečių antikos laikais. Nuo 3 a. pr. Kr. valdoma Kartaginos, nuo 2 a. pr. Kr. – Romos. 5 a. po Kr. ne kartą nusiaubta vandalų. 6 a. pradžioje užimta Bizantijos, 7 a. pabaigoje – arabų. 859 nuniokota vikingų. 927 prijungta prie Kordobos emyrato. Vėliau miestą valdė Almoravidų, Almohadų, Marinidų ir Vatasidų dinastijos.

Nuo 1497 priklauso Ispanijai. 19 a. pabaigoje pradėjo labai plėtotis. 1921–26 valdė Rifų respublika. 1957, Marokui įgijus nepriklausomybę, tapo Ispanijos ir Maroko ginčų objektu. 1995 gavo autonomiją.