Melkártas, Málkas, vienas svarbiausių finikiečių dievų. Tyro, Kartaginos ir Gadyro (dabar Cádizas) globėjas. Melkarto kulto centras pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo Tyras (finikiečių kalba Mlqrt – miesto valdovas). Herodotas (5 a. pr. Kr.) aprašė Melkarto šventyklą Tyre (vadino ją Heraklio šventykla), joje šio dievo garbei (kai kurių tyrinėtojų teigimu, mirties ir prisikėlimo) kasmet vykdavo žiemos ir pavasario šventės. Melkartas sietas su mirusių valdovų kultu (manoma, buvo atliekamos jam skirtos mirties ir prisikėlimo apeigos), chtoniniu pasauliu, gydymu, vaisingumu, jūreivyste. Garbintas ir kaip augmenijos dievas, tautos gynėjas, turtų ir pastovaus gyvenimo teikėjas. Vaizduojamas kaip barzdotas vyras, aukšta kepure, laikantis ankhą ir skylėtą kirvį (mirties simbolį).
2781