melsv (Hosta), melsvinių (Hostaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 40 rūšių. Melsvė paplitusi Rytų Azijoje, daugiausia Japonijoje. Daugiametė, trumpus šakotus šakniastiebius išauginanti, tankius kerus sudaranti žolė. Lapai pamatiniai, 2–45 cm ilgio ir 2–30 cm pločio su ilgais lapkočiais, širdiški, kiaušiniški ar lancetiški, lygiakraščiai arba banguoti, kartais raukšlėti, su ryškiomis gyslomis, ryškiai žali arba melsvi, kartais (kultūrinių augalų) su baltais dryžiais. Žiedai susitelkę į paprastos kekės pavidalo žiedynus su lapų pažiedėmis. Apyžiedis vamzdiškas ar piltuviškas su 6 lapeliais, baltas, melsvas, purpurinis ar violetinis. Vaisius – trilizdė atsidarančioji dėžutė. Sėklos smulkios, juodos, sparnuotos.
japoninė melsvė
Melsvė auginama visame pasaulyje kaip dekoratyvinis augalas. Kryžminant įvairių rūšių melsves ir atrankos būdu išvesta daugiau kaip 1000 veislių. Gėlynuose dažnai auginama banguotoji melsvė (Hosta undulata), didžioji melsvė (Hosta fortunei), gyslotinė melsvė (Hosta plantaginea), kiaušininė melsvė (Hosta ventricosa), siauralapė melsvė (Hosta lancifolia), stambiažiedė melsvė (Hosta tardiflora), žydroji melsvė (Hosta sieboldiana). Žydrosios melsvės ūgliai ir jauni lapai Azijos šalyse valgomi. Lietuvoje gėlynuose dažnai auginamos banguotoji, gyslotinė, kiaušininė, siauralapė ir žydroji melsvės. Miškų pakraščiuose, krūmynuose ir dykvietėse pasitaiko sulaukėjusių.
gyslotinė melsvė
849