Melun (Melènas), miestas Prancūzijos šiaurėje, Île‑de‑France’o administraciniame regione, apie 50 km į pietryčius nuo Paryžiaus, abipus Senos; Senos ir Marnos departamento centras.
40 800 gyventojų (2019); priklauso Paryžiaus aglomeracijai. Per miestą eina Paryžiaus–Dijono geležinkelis ir plentas. Lėktuvų variklių gamyba (SNECMA įmonės netoli Meluno), chemijos ir farmacijos, maisto (sūrių, alaus, malimo) pramonė. Meluno apylinkėse auginama javai, cukriniai runkeliai, daržovės, veisiami pieniniai galvijai. Universitetas. Nacionalinė žandarmerijos aukštoji mokykla. Biblioteka. Miesto (archeologija, prancūzų, italų, flamandų tapyba, vidurinių amžių skulptūros, senieji baldai, porceliano ir fajanso dirbiniai), Henri Chapu (19 a. skulptorius), Nacionlinis žandarmerijos tradicijų, SAFRAN grupės aeronautikos ir kosmoso muziejai.
Architektūra
Dievo Motinos bažnyčia Melune (1031, rekonstruota 1524, varpinė, 11 a.)
Bažnyčios: romaninė Dievo Motinos (1031, rekonstruota 1524, varpinė, 11 a.), liepsnotosios gotikos Šv. Aspazijos (1555, architektai J. de Félinas, J. François, rekonstruota 1956, vitražai, 1527). Jėzaus Kristaus Išganytojo vienuolynas (11 a.), pranciškonų vienuolynas (pradėtas 1616, uždarytas). Šv. Baltramiejaus varpinė (1737), rotušė (1847). Prie Meluno – klasicistinė Vaux‑le‑Vicomte pilis su prancūziškuoju parku (1661, architektai L. Le Vau, Ch. Le Brunas, A. Le Nôtre’as).
Istorija
Pasak Julijaus Cezario, antikos laikais buvo gališkos senonų genties miestas, romėnų vadintas Meledunumu. Romėnų kurjeriai čia keisdavo arklius. 9 a. nusiaubtas normanų (ypač 852 ir 886). Vėliau čia stovėjo pilis, kur rezidavo Kapetingų dinastijos karaliai, miestą valdė nuo jų priklausomi vikontai. Nuo 1790 prefektūros centras.
2271