Mėlyneji kalna (Blue Mountains), Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio dalis Australijoje, Naujajame Pietų Velse, į vakarus nuo Sidnėjaus. Didžiausias aukštis 1362 m (Bindo kalnas), ilgis apie 200 km, didžiausias plotis apie 100 kilometrų.
Kalnai raukšliniai luistiniai, ištįsę dienovidinių kryptimi, stačiais šlaitais. Vakarinė dalis susidariusi iš devono klinties (karstas), rytinė – iš triaso smiltainių, permo ir karbono skalūnų; yra anglių telkinių. Coxas, Nepeano intakai (Grose) ir kitos upės skaido kalnus giliais slėniais ir teikia įspūdingą kraštovaizdį; upių vagose yra slenksčių, krioklių. Įdomios erozinio reljefo formos (pvz., Trijų Seserų uolos). Rytiniuose šlaituose – eukaliptų miškai, vakariniuose – savanos, slėniuose – mẽdinių paparčių sąžalynai. Turizmas. Mėlynųjų kalnų nacionalinis parkas (įkurtas 1959, plotas 2333 km2) su gretimais Kanangra Boydo, Wollemi, Nattai, Yengo, Thirlmere’o ežerų, Gardens of Stone’o nacionaliniais parkais sudaro Didįjį Mėlynųjų kalnų regioną (plotas 10 300 km2), kuris 2000 įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.
Mėlynieji kalnai