Mėlynųjų Vandenų mūšis

Mėlynjų Vanden mšis (1363), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Aukso ordos kariuomenių mūšis prie Mėlynųjų Vandenų (veikiausiai dabartinė Siniucha, Pietų Bugo kairysis intakas).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei vadovavo didysis kunigaikštis Algirdas, Aukso ordos – Chadžibėjus, Kutlubugas.

Aukso ordos pajėgos buvo sumuštos, jos valdos iki Baltosios pakrantės (tarp Dniepro žemupio ir Pietų Bugo žiočių) nuniokotos; manoma, pakrantė tapo priklausoma nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Išvaduotą Podolę Algirdas atidavė valdyti Karijotaičiams, o Kijevą – vyriausiajam sūnui Vladimirui. Iš Kijevo ir Kijevo žemės buvo išvyti Aukso ordos baskakai (manoma, iki tol nuo maždaug 1325 čia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Aukso ordos dvivaldystė).

Mėlynųjų Vandenų mūšis – pirmasis didelis mongolų‑totorių pralaimėjimas Rytų Europoje. Po jo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdos pasiekė tarptautinės prekybos pietų kelią iš Vidurio Europos per Podolę į Genujos kolonijas Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje, sustiprėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir didžiojo kunigaikščio Algirdo įtaka rusų žemėse.

2554