membrana

membranà (lot. žievelė, plėvelė), medžiaga, atrankiai praleidžianti tik tam tikras dujų mišinių, tirpalų, t. p. ir koloidinių, sudedamąsias dalis. Būna kietosios (plėvelių, plokštelių, vamzdelių iš celiuliozės, stiklo, keramikos, įvairių sintetinių polimerų pavidalo) ir skystosios (skysčio sluoksnis, skystyje įmirkyta akyta polimerinė plėvelė arba ant jos sudarytas paviršinio aktyvumo medžiagos sluoksnis). Kietosios membranos būna monolitinės (nėra akučių, dujos ir skystis skverbiasi pro visą tūrį), akytosios (jose yra susisiekiančių viena su kita vienodo skersmens akučių) ir asimetrinės (dvisluoksnės, anizotropinės; susideda iš labai laidaus akyto sluoksnio ir plono atrankaus sluoksnio). Membrana apibūdinama atrankumu, pralaidumu ir katalitiniu aktyvumu. Naudojamos chemijos pramonėje dujoms suskirstyti į komponentus, reguliuojamos sudėties dujų terpei sukurti, pvz., vaisių ir daržovių saugyklose, jūros vandeniui gėlinti, upių ir artezinių šulinių vandeniui demineralizuoti, maisto pramonėje (skysčiams valyti ir koncentruoti), medicinoje (hemodializatoriai, kraujo oksigenatoriai). Skystosios membranos naudojamos įvairioms cheminėms reakcijoms vykdyti, metalams iš nuotekų ir technologinių tirpalų valyti (membraninės ekstrakcijos būdu). Kaip membrana naudojami jonitai.