membrana

membranà (lot. žievelė, plėvelė), lanksti plona plėvelė, tampriai deformuojama išorinių jėgų; slėgiui jautrus elementas (dažniausiai plona lanksti plokštelė, kurios deformacija proporcinga veikiančiam slėgiui). Membranos tampriosios savybės nepriklauso nuo jos medžiagos ir storio. Mikrofonuose, telefonuose, diktofonuose naudojama membrana dažniausiai būna stačiakampė, apskrita ar elipsinė metalinė (berilinės bronzos, folijos, plieno) arba nemetalinė (anglinė, kartoninė, plastikinė) plokštelė virpesiams perduoti; matavimo ir reguliavimo prietaisuose, membraniniuose siurbliuose, vakuuminiuose vožtuvuose – nemetalinis (plastikinis, odinis, kartoninis, medvilninis, nailoninis), rečiau metalinis elementas – tampri 2 ertmių skiriamoji sienelė slėgiui keisti. Pagal tamprumo teoriją membrana – labai plona plokštelė su įtvirtintais kraštais, kurios skersinį tamprumą lemia jos išilginis įtempis. Tai dvimatė virpesių sistema su paskirstytaisiais parametrais: jos savieji virpesiai nusakomi antrosios eilės diferencialinės lygties sprendiniais. Priverstinių membranos virpesių dažnis lygus išorinio poveikio dažniui; kai jis sutampa su kuriuo nors savuoju membranos virpesių dažniu, vyksta rezonansas.