membranofònai (membrana + gr. phōnē – garsas), muzikos instrumentų rūšis.
Tipai pagal garso susidarymo būdą
Garsus sukelia virpanti įtempta membrana. Pagal garso susidarymo būdą skiriami mušamieji, kratomieji, gnaibomieji, frikciniai, dainuojamieji (mirlitonai) membranofonai.
Mušamųjų membranofonų (įvairių tipų būgnai) membrana mušama rankos pirštais, delnu, kumščiu, alkūne (bongai, būgnelis), lazdelėmis su kietu (timbalai, timplipitas) arba minkštu (timpanai) antgaliu, vielų šluotelėmis (tomtomas), pedalo kuokelėmis (džiazo būgnas).
Kratomųjų membranofonų membraną virpina nedideli daiktai, prikabinti instrumento išorėje arba supilti į jo vidų; instrumentas būna su rankena (kelontongas) arba be jos (damaru; grojant laikomas už membranos virvelių).
Gnaibomųjų membranofonų membraną virpina gnaiboma styga, pritvirtinta prie jos (goijanta).
Frikcinių membranofonų membrana trinama (virpinama) šiaudų ryšeliu (mošupianas) arba membranoje įtaisytu strypu (ingungas), ašutų pluoštu (būkas), virvele (brumbalekas).
Sandara
Membranofono membrana įtaisoma instrumento vamzdyje (eunucho fleita, zobas, bigofonas), pritvirtinama prie instrumento graižo ar rėmo (būgnai, būgnelis); kai kada membrana prie instrumento korpuso priglaudžiama ar apvyniojama apie jį (laisvieji mirlitonai), prispaudžiama lankeliu, priklijuojama ar prikalama, tvirtinama kaiščiais arba virvelėmis. Membrana įtempiama ir derinama sprudukliais, žiedais (liaudiškieji būgnai), varžtais (didysis ir mažasis būgnas), rankenėlėmis, sraigto mechanizmu, pedalu (timpanai).
Membranofonai būna graižiniai, rėminiai ir berėmiai. Graižas būna cilindro (skobto, ištekinto ar išlenkto medžio, moliūgo, metalo, popieriaus, plastiko, keramikos), viengubo arba dvigubo kūgio, pusrutulio, rutulio, statinės, smėlio laikrodžio, taurės, stačiakampės dėžės pavidalo. Rėmas būna apskritas, keturkampis, aštuonkampis, su rankena arba be jos.
Membranofonų garsas, tembras
Daugumos membranofonų garso aukštis nėra reglamentuojamas (grojant pastovus), kai kurių (timpanų) temperuojamas ir kaitomas; kai kurie derinami tarpusavyje (bongai, tomtomai) ar su visais ansamblio (orkestro) instrumentais (timpanai). Membranofonų garsas slopinamas membraną pridengus audeklu ar kitomis medžiagomis; membraną pašildžius ar sudrėkinus garsas sustiprėja, paryškėja. Tembrų įvairovei ir savitumui didinti prie membranos lipinama pasta, rutuliukai, kai kada virpinama ne tik membrana, bet ir instrumento korpusas; kai kurie membranofonai jungiami su idiofonais (lėkštėmis, varpeliais, žvangučiais).
Naudojami nuo senų senovės (Europoje rasta ankstyvojo neolito epochos membranofonų), turi apeiginę (maginę, ritualinę), darbinę, signalinę, terapinę, estetinę paskirtį.
Membranofonai Lietuvoje
Lietuvių etninėje ir profesionaliojoje muzikoje naudojami mušamieji membranofonai –būgnai (membrana mušama rankomis, specialiais muštuvėliais, vielų šluotelėmis, kojiniu pedalu), frikciniai membranofonai – pūslė (membrana virpinama stryku), dainuojamieji membranofonai (mirlitonai) – birbalas, beržo tošelė, šukos.
1352