Memmingen (Mèmingenas), miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, į pietus nuo Ulmo.
43 300 gyventojų (2022). Memmingenas įsikūręs prie Illerio upės (Dunojaus intakas). Geležinkeliai ir plentai į Ulmą, Miuncheną, Kempteną, Lindau. Elektrotechnikos, chemijos (plastikų perdirbimo), tekstilės, siuvimo pramonė, mašinų, transporto priemonių gamyba. Taikomųjų mokslinių tyrimų institutas. Miesto muziejus. Švabijos teatras.
Architektūra
Senamiesčiui būdinga vidurinių amžių prekybininkų ir amatininkų miesto bruožai. Išliko vidurinių amžių, Renesanso miesto vartų ir bokštų (Lindau, 1371, Ulmo, 1489, bokštai, Kempteno vartai su bokštu, 1393, vakariniai Memmingeno vartai, 14 a.; rekonstruoti 1660). Bažnyčios: gotikinė Šv. Martyno su bokštu (15 a., presbiterija pastatyta 1499, architektas M. Böblingeris, bokšto laikrodis, 1524), vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos (15 a., interjeras dekoruotas H. Strigelio jaunesniojo freskomis). Renesansinė rotušė (1589, fasadas 18 a.), Septynių stogų namas (apie 1601, per II pasaulinį karą smarkiai apgriautas, vėliau rekonstruotas), barokinis didiko Pario namas (1736) ir B. von Hermano rūmai (1766, dabar Memmingeno muziejus), Steurehaus (18 a., su rokokinėmis freskomis dekoruotu fasadu), neobarokinis teatras (19 a.). 20–21 a. pradžioje pastatyta naujų visuomeninių statinių (Memmingeno administracinio centro pastatas, 1984, geležinkelio stotis, 2001).
2271
Istorija
Antikos laikais Memmingeno vietoje, manoma, buvo romėnų tvirtovė Kasilakumas. 5 a. čia apsigyveno alemanai. Viduriniais amžiais čia buvo svarbių prekybos kelių susikirtimo vieta, kurioje 1160 kunigaikštis Velfas VI įkūrė Memmingeną. 1286–1803 Memmingenas buvo laisvasis imperijos miestas, pavaldus tik Šv. Romos imperatoriui. 16 a. tapo vienu reformacijos ir svarbiu Vokietijos valstiečių karo (1724–1725) centru. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) Memmingeną trumpai (1632) buvo užėmusi Švedijos kariuomenė. Nuo 1802 Bavarijos dalis.
Lietuviai
Pirmieji lietuviai į Memmingeną atvyko 1944 rudenį. Nuo 1945 pavasario lietuvių skaičius Memmingene didėjo. Čia persikėlė daug lietuvių ir iš Prancūzijos okupacinės zonos. 1945 pabaigoje į Memmingeną atkelta nemažai lietuvių iš Augsburgo, Donauwörtho, Dillingeno, Illertisseno, Kempteno, Ulmo, kitų Vokietijos pabėgėlių stovyklų. 1948 Memmingene ir jo apylinkėse gyveno daugiau kaip 1400 lietuvių (daugelis vėliau emigravo į kitas Vakarų Europos valstybes, Jungtines Amerikos Valstijas). Memmingeno lietuviai nesudarė atskiros lietuvių pabėgėlių stovyklos, gyveno keliose vietose: Memmingene, Memmingerberge ir aviacijos kareivinėse, vadinamajame Fliegerhorste. Nuo 1945 pabaigoje veikė trys lietuvių komitetai (pirmininkai A. Diržys, I. Šešplaukis, J. Kundrotas, A. Juknevičius, B. Paliokas, J. Krivickas, A. Dapkus, S. Vykintas, J. A. Noreika, A. Bunga). Nuo 1945 iki 20 a. 7 dešimtmečio pabaigos veikė lietuvių parapija (jai vadovavo kunigai K. Steponavičius, J. Grigaitis, A. Dapkus, P. Vaseris, S. Lazauskas, A. Bunga, J. Petraitis, A. Rubikas). 20 a. 5–6 dešimtmetyje Memmingene aktyviai veikė lietuvių organizacijos: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, BALF skyriai, Lietuvos atgimimo sąjūdžio vyriausioji valdyba, Lietuvių bibliografinė tarnyba. 1945–60 Memmingene veikė lietuvių pradžios mokykla, vaikų darželis, 1946–49 – lietuvių gimnazija. Buvo leidžiami laikraščiai: Mintis (1946–49), Lietuvis (1949–50), Tremtis (1950–54), Laisvoji Lietuva (1946), Knygų lentyna (1948–49) ir kit, žurnalas Mintis (1946). 1946–49 veikė Minties, nuo 1950 iki 20 a. 7 dešimtmečio pabaigos Tremties ir Aušros leidyklos; 1945–49 išleistos 37 knygos ir brošiūros. Nuo 1945 Memmingeno lietuviams buvo rengiamos viešos paskaitos, literatūros vakarai, spektakliai. 1944–49 veikė J. Gaidelio, J. Kreivėno vadovaujami chorai, 1953–68 M. Budriūno įkurtas Darnos choras, tautinių šokių grupė. 1959 čia gyveno apie 300, 2008 – apie 150 lietuvių. Nuo 1959 Memmingene veikia Vokietijos lietuvių bendruomenės apylinkė.
1580