Memorandumas vokiečių generaliniam komisarui Kaune
Memorándumas vókiečių generãliniam komisãrui Kaunè, lietuvių pasipriešinimo nacių okupacijai oficialus diplomatinis dokumentas. 1942 11 14 įteiktas vokiečių generaliniam komisarui Kaune. Jo signatarai J. P. Aleksa, K. Grinius ir M. Krupavičius.
Memorandumu buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą (grąžinant pagal 1940 pabaigos Vokietijos ir SSRS gyventojų repatriacijos sutartį iš Lietuvos į Vokietiją išvykusius vokiečių tautybės repatriantus ir kitus asmenis), jos piliečių (lietuvių, lenkų, rusų, žydų) masinį iškeldinimą (vykdomą net ir naktimis, neleidžiant pasiruošti ir pasiimti pagal nustatytas normas priklausančio turto) iš namų ir ūkių, vežimą darbams į Vokietiją. Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos žemės kolonizuojamos vokiečių, smerkiami nacių Vokietijos okupacinės administracijos veiksmai prieš lietuvių, lenkų, rusų, žydų ir visų kitų tautybių Lietuvos žmones, išreikšta ypatinga lietuvių tautos meilė savam kraštui ir didelis jos rūpestis dėl brutalios vokiečių politikos Lietuvoje, akcentuojama, kad vokiečių valdžia iškeldinant ūkininkus verčia (naudodama grasinimus ir prievartą) dalyvauti apskričių viršininkus, žemės tvarkytojus, policiją ir lietuvių savisaugos batalionus (policijos batalionai) ir kad tai lietuviams yra morališkai nepakenčiama.
Memorandumo ištrauka (Tėvynės sargas, 1959, nr. 2)
Memorandume ypač akcentuojamas nacių politikos nesuderinamumas su pagrindiniu lietuvių tautos siekiu – atkurti Lietuvos nepriklausomybę, kuriai jokios aukos lietuviui nėra didelės, ir išlaikyti savo žemę, už kurią jis amžiais kovojęs.
Visi Memorandumo vokiečių generaliniam komisarui signatarai buvo gestapo suimti ir tardomi. J. P. Aleksai ir K. Griniui pasiūlyta, kreipiantis į lietuvių tautą, paskelbti nacių okupacinei valdžiai palankų atsišaukimą; abu pasiūlymą griežtai atmetė. K. Grinius dėl senyvo amžiaus vokiečių valdžios buvo išsiųstas į Selemos Būdą (Sasnavos vlsč.), J. P. Aleksa ir M. Krupavičius – į Eitkūnų kalėjimą, vėliau – į Tilžę ir laikyti specialiame kambaryje prie gestapo. Pradingus jų bylai, 1943 J. P. Aleksa buvo internuotas Berlyne, M. Krupavičius – Regensburge.
Istorinių tyrimų duomenimis, toks II pasaulinio karo metų diplomatinis dokumentas yra vienintelis Lietuvoje ir Europoje.
L: II mokslinė konferencija: Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos diplomatinis dokumentas nacių okupuotoje Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais / sud. V. Aleksa Kaunas 2017.
-Memorandumas vokiečių generaliniam komisarui
465