Menãmo žemumà, aliuvinė lyguma Tailande, abipus Menamo vidurupio ir žemupio, tarp Taneno kalnagūbrio ir Dong Phraja Fai bei San Kamphaengo kalnų. Plotas apie 100 000 km2, ilgis (iš šiaurės į pietus) apie 500 km, didžiausias plotis apie 200 kilometrų. Paviršiaus aukštis iki 200 metrų. Menamo žemuma susidariusi tektoninėje įduboje. Paviršiuje – daugiausia aliuvinės nuosėdos.
Klimatas tropinis musoninis. Kritulių 1200–1500 mm per metus, daugiausia vasarą. Dažniausi dirvožemiai: rūgštžemiai, salpžemiai (Menamo slėnyje), šlynžemiai (pajūryje).
Menamo žemuma – svarbiausias Tailando ūkio ir žemdirbystės regionas. Sausuoju laikotarpiu drėkinama; daug drėkinamųjų kanalų jungia Menamo šakas. Auginama ryžiai, cukranendrės, kokosai, džiutai, batatai, daržovės, vaismedžiai.
Didžiausias miestas – Bankokas.
13–17 a. žemumoje klestėjo tajų civilizacija. Ajuthajos ir Sukhothai miestuose yra šio laikotarpio rūmų, pagodų ansamblių liekanų; šie miestai – pasaulio paveldo vertybės (1991).