menas menui

mẽnas mẽnui (pranc. l’art pour l’art, angl. art for art’s sake), grynàsis mẽnas, estetinė koncepcija, teigianti, kad kūryba yra savitikslė, menas – autonomiškas, nepriklauso nuo politinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo. Meno menui idėjos priešiškos merkantilinei visuomenei, švietėjiškai pozityvistinei filosofijai. Koncepcijai susiformuoti įtakos turėjo I. Kanto estetinė teorija, teiginiai apie estetinio santykio nesuinteresuotumą bei meno dėsnių specifiką. Meno menui užuomazgų yra manierizmo mene, 18 a. vokiečių filosofų pažiūrose. 1818 posakį menas menui suformulavo prancūzų filosofas V. Cousinas. Teorinės koncepcijos pagrindai susiklostė 19 a. Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje; idėją plėtojo T. Gautier, A. V. Beardsley, W. H. Pateris, J. Whistleris, O. Wilde’as. Meno menui nuostatos reiškėsi simbolizmo, prerafaelitų, art nouveau dailėje.