Mende
Mende (Mándas), miestas Prancūzijos pietuose, Oksitanijos administraciniame regione; Lozère’o departamento centras.
Mende
12 350 gyventojų (2020). Miestas įsikūręs Centrinio Masyvo pietrytinėje dalyje, Lot (Garonos intakas) aukštupio kairiajame krante. Per Mendeʼą eina Le Puy‑en‑Velay–Millau geležinkelis. Medienos apdirbimo, tekstilės, maisto (alaus) pramonė; juvelyrinių dirbinių gamyba. Turizmas; išvykų į Sevenų nacionalinį parką (į pietus nuo miesto) bazė. Biblioteka. Ignon‑Fabre’o muziejus (archeologija, priešistorė, religinis ir liaudies menas). Teatras.
2271
Architektūra
Išliko vidurinių amžių miesto gynybinių įtvirtinimų (Atgailautojų bokštas, 12 a.), Dievo Motinos tiltas (13 a.), sinagoga ir karmelitų vienuolynas (13–14 a.). Senamiestis išsidėstęs šalia gotikinės Šv. Privato katedros (pradėta apie 1368, smarkiai apgadinta 16 a., rekonstruota 17 a.). Buisson de Ressouches namas (1665, nuo 1976 Ignono‑Fabre’o muziejus), Bahours’o pilis (17 a.), rotušė (18 a.), teatras (1895; dabar kino teatras). Gausu 13–20 a. įvairių stilių gyvenamųjų namų ir 14–19 a. fontanų (Soubeyrand’o, 14 a., Aigues‑Passe’o, 19 a.).
2271
Istorija
Pirmąkart minimas 6 a. pabaigoje Grigaliaus Turiečio Frankų istorijoje. Nuo ankstyvųjų vidurinių amžių buvo vyskupijos centras, miestą valdė vyskupas. Šimtamečio karo pabaigoje čia išplėtota vilnonių audinių gamyba, miestas tapo svarbiu prekybos centru. Per 16 a. antros pusės religinius karus buvo katalikų atramos punktas, 1581 jį užėmė hugenotai. 1721 nusiaubtas maro. Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją nenukentėjo, 1790 tapo Lozère’o departamento, 1800 ir prefektūros centru. 1888 mieste įvesta elektra (viename pirmųjų tokių miestų Prancūzijoje). 20 a. pradžioje smuko vilnonių audinių verslas, sumažėjo gyventojų. Per II pasaulinį karą Mendeʼo gyventojai aktyviai dalyvavo Pasipriešinimo judėjime, jo apylinkėse veikė partizanų (makizarų) būriai. 20 a. aštuntame dešimtmetyje gyventojų padaugėjo, miestas tapo sporto, turizmo, kultūrinių renginių centru. 1969–2015 Mendeʼas priklausė Languedoco‑Roussillono administraciniam regionui.
2803