Murilo Mendes (Mendesas Murlas) 1901 05 13Juiz de Fora 1975 08 13Lisabona, brazilų poetas. Dirbo įvairius darbus. 1934 tapo kataliku. 1953–55 keliavo po Europą (Belgiją, Olandiją, Prancūziją). Bendravo su A. Bretonu, A. Camus, R. Charu. 1957 gyveno Italijoje, Romos ir Pisos universitetuose skaitė paskaitas apie Brazilijos kultūrą ir literatūrą. M. Murilo poezija (eilėraščių rinkiniai Eilės / Poemas 1930, Laikas ir amžinybė / Tempo e Eternidade 1935, Panikos eilės / Poesia em Pânico 1938, Apie svajas / O Visionário 1941, Metamorfozės / As Metamorfoses 1944, Visatos paslaptis / Mundo Enigma 1945, Laisvės eilės / Poesia Liberdade 1947, Sutapimas / Convergência 1970; eilėraščių proza rinkiniai Emauso mokinys / O Discípulo de Emaús 1944, Epochos kalva / A Idade do Serrote 1968, Prisiminimų apie daugiasienį knyga / Livro de memórias e Poliedro 1972) priskiriama modernizmo krypčiai, jai būdinga avangardizmo, hermetizmo, siurrealizmo poetika, būties prasmės ieškojimo temos, reiškiamas amžinųjų ir laikinųjų vertybių neatsiejamumas, įsitikinimas, kad mirtis atskleidžia tikrąją žmonių ir daiktų esmę, stipriai įsisąmoninta gimtoji nuodėmė, lyrinis subjektas vaizduojamas kaip angelų ir demonų kovos objektas, turintis žmogiškų silpnybių, tačiau mylintis visą kūriniją. Eilėraščių paskelbta lietuvių kalba.
2271