Mendoza (Mendosà), provincija Argentinos vakaruose, prie Čilės sienos.
Plotas 150 839 km2. 1,97 mln. gyventojų (2019). Centras ir didžiausias miestas – Mendoza (1,05 mln. gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): San Rafaelis (132,5), San Martínas (100,4). Mendozos rytinę ir vidurinę dalį užima Andų Pagrindinės Kordiljeros priekalniai, vakarinę dalį – Pagrindinė Kordiljera (didžiausias aukštis 6960 m, Aconcaguos kalnas – aukščiausias Pietų Amerikoje ir visame Vakarų pusrutulyje).
Andų kalnai ir vynuogynas Mendozos provincijoje
Klimatas subtropinis žemyninis. Aukščiausia temperatūra nuo 10 °C (liepą) iki 30 °C (sausį), žemiausia atitinkamai nuo –2 °C iki 18 °C. Per metus iškrinta 200–300 mm kritulių. Didžiausios upės: Colorado, Salado, Atuelis, Mendoza, Tunuyánas. Stepių ir pusdykumių augalija. Gaunama nafta, gamtinės dujos, geležies, urano, alavo, cinko, mangano, vario rūdos, auksas. Maisto (mėsos, vaisių perdirbimo, vyno), chemijos, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Dirbtinai drėkinamuose upių slėniuose auginama vynmedžiai, alyvmedžiai, vaismedžiai (daugiausiai persikai, obelys, abrikosai). Ekstensyviai veisiama galvijai, avys, ožkos. Turizmas. Poilsio centrai – El Sosneado, Los Mollesas, Potrerillosas, kurortai – Villavicencio, Cacheuta. Per Mendozą eina Panamerikos plentas.
Istorija
Dabartinėje Mendozos teritorijoje iki ispanų kolonizacijos gyveno araukanų ir kitos indėnų gentys. Indėnai daugiausia vertėsi žemdirbyste (ir drėkinamąja) ir gyvulininkyste. 16 a. viduryje į Mendozos teritoriją pradėjo skverbtis ispanai, vadovaujami P. de Mendozos. Iki 1776 Mendozos teritorija priklausė Peru vicekaralystei, 1776–1810 – La Platos vicekaralystei. Nuo 1810 Mendoza – Argentinos provincija. 20 a. viduryje čia rasta didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių.