mėnesinių ciklas

mėnesnių cklas, periodiški moters organizmo pokyčiai, pasireiškiantys negausiu kraujavimu iš gimdos. Trukmė skaičiuojama nuo pirmosios mėnesinių (kraujavimo) dienos iki kitų mėnesinių pradžios. Mėnesinių ciklas priklauso nuo sudėtingų smegenų žievės, hipotalamo, hipofizės, kiaušidžių ir kitų lytinių organų (gimdos, kiaušintakių, makšties) neurohumoralinių ryšių. Mėnesinių ciklo procesai skirstomi į ciklus. Kiaušidėse formuojasi ir bręsta kiaušiniai (oocitai) ir gaminasi lytiniai hormonai. Šis procesas vadinamas kiaušidžių ciklu ir skirstomas į tris fazes: folikulų brendimo, ovuliacijos ir geltonkūnio susidarymo. Gimdoje vykstantys cikliniai procesai vadinami gimdos ciklu ir skirstomi į 4 fazes: gimdos gleivinės atsinaujinimo (regeneracijos), vešėjimo (proliferacijos), sekrecijos ir atsiskyrimo (deskvamacijos). Mėnesinių ciklo 1–6 diena – gimdos gleivinės atsiskyrimas (vyksta ne iš karto visoje gimdoje, pamažu, dalimis, todėl ši fazė trunka keletą dienų) ir atsinaujinimas. Funkcinis gleivinės sluoksnis per mėnesines atsidalija ir pasišalina su nedideliu kraujo kiekiu. Šios fazės pradžioje estrogenų koncentracija kraujuje yra mažiausia, dėl to aktyvuojamas hipotalamas, šis aktyvuoja hipofizę, kuri pradeda daugiau gaminti folikulus stimuliuojančio hormono. Kiaušidėse vėl pradeda bręsti pirminiai folikulai, kuriuose gaminasi estrogenai, taip pat skatinantys gleivinės atsinaujinimą. Dėl padidėjusios estrogenų koncentracijos (grįžtamojo ryšio principas) pradeda mažėti folikulus stimuliuojančio hormono. Apie 5–6 ciklo dieną vienas folikulas tampa dominuojančiu, kiti sunyksta. 6–14 ciklo dieną iki mėnesinių ciklo vidurio (ovuliacijos) tęsiasi gimdos gleivinės vešėjimas. Gleivinės vešėjimą skatina didėjantis estrogenų kiekis kraujuje, todėl ši fazė vadinama folikuline (daugiausia estrogenų gaminasi kiaušidės folikuluose). Paskutinėmis šio laikotarpio dienomis estrogenų koncentracija yra didžiausia (pikas – 14–24 val. prieš ovuliaciją), ji stimuliuoja liuteinizuojančio hormono kiekio padidėjimą (piką), netrukus padidėja ir folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija. Liuteinizuojančio hormono pikas skatina oocito brendimą, grūdėtųjų folikulo ląstelių virtimą geltonkūnio ląstelėmis, progesterono ir prostaglandinų sintezę folikule; šie sukelia subrendusio folikulo sienelės plyšimą – ovuliaciją. Išsilaisvinęs kiaušinis kiaušintakiu slenka 4–6 dienas ir patenka į gimdą, jei buvo apvaisintas, įsiskverbia į gimdos gleivinę ir pradeda augti, jei ne – suyra ir pašalinamas kartu su per mėnesines atsidalijančiu gimdos gleivinės sluoksniu. Apytiksliai parą prieš ovuliaciją šiek tiek (0,2–0,4 °C) sumažėja kūno temperatūra, vos tik folikulas plyšta, ji padidėja, ir antroje ciklo pusėje yra 0,4–1,0 °C didesnė negu iki ovuliacijos. Tai lemia progesteronas, kurį gamina susiformavęs geltonkūnis plyšusio folikulo vietoje. Dieną prieš ovuliaciją ar per ją kai kurios moterys junta skausmą pilvo apačioje, nes plyšusio folikulo skystis dirgina pilvaplėvę, be to, per ovuliaciją gali būti šiek tiek kraujingų išskyrų iš makšties. 15–28 ciklo diena – laikotarpis nuo ovuliacijos iki mėnesinių ciklo, vadinama sekrecijos (liuteinine) faze. Dažniausia jos trukmė yra pastovi, 12–14 dienų. Funkcionuojantis geltonkūnis išskiria progesteroną ir gimdos gleivinė rengiasi kiaušinėlio apvaisinimui – funkcinis sluoksnis storėja, išveša liaukos, kurios gamina sekretą, gausėja spiralinių kraujagyslių, kaupiamas glikogenas ir kitos maisto medžiagos, reikalingos apvaisintam kiaušinėliui vystytis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas ir geltonkūnis nyksta, vyksta gleivinės funkcinio sluoksnio destrukciniai pokyčiai ir ji atsisluoksniuoja, prasideda deskvamacijos fazė – mėnesinės.

2022