Kerloas (ties Plouarzelio miestu, Prancūzija) menhyras
menhỹrai (bretonų k. men – akmuo, hir – ilgas), neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus statiniai. Tai masyvūs vertikalūs giliai į žemę įkasti akmens blokai, dažniausiai keturkampiai, grublėtu neapdirbtu paviršiumi, smailėjantys ties viršūne. Statyti pavieniai arba linijomis, ratais (kromlechai). Dalis menhyrų puošti raižiniais, vaizduojančiais laukinius gyvūnus, akmeninius kirvius, lenktas lazdas ir kita, kai kurie primena antropomorfines stelas. Dalis menhyrų vėliau buvo nugriauti, jų fragmentai panaudoti dolmenams, koridoriniams kapams statyti. Vienas didžiausių menhyrų yra Locmariaquere (Prancūzija), jis buvo daugiau kaip 20 m ilgio ir galėjo sverti apie 350 tonų. Manoma, kad menhyrai naudoti kulto reikmėms, prie kai kurių aptinkama palaidojimų. Menhyrai plito Europoje (penktas–antras tūkstantmetis prieš Kristų), Afrikoje, Azijoje, dažniausiai randami Vakarų Europoje (Bretanė, Britanija). Kai kur statyti ir vėlesniais laikais (Skandinavijoje – iki 1 a. pr Kr., kaip karių kapavietės ženklas – iki 13 amžiaus).
2674