meniẽčių kalbà, menksiẽčių kalbà, priklauso keltų kalbos geilų (goidelų) pogrupiui. Meno salos gyventojų viena oficialiųjų kalbų. Gimininga airių kalbai. Susiformavo iš Airijos gyventojų, apie 5 a. atsikėlusių į Meno salą, rytinių tarmių. 1974 mirus paskutiniam meniečių kalba kalbėjusiam gyventojui šią kalbą pagal išlikusius įrašus pradėta gaivinti. 1980 meniečių kalba pradėta dėstyti mokyklose ir įvairiuose kursuose. 21 a. pradžioje Meno saloje gyveno 59 žmonės, kuriems meniečių kalba buvo gimtoji, ir 1689 žmonės (2,2 % visų Meno salos gyventojų), kuriems ji buvo antroji. 2011 kalbančiųjų iš vis buvo 1 600.
Meniečių kalba pamokos vyksta penkiuose salos vaikų darželiuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose, Meno koledže ir Meniečių kalbos centre. Meniečių kalba, kitaip nei kitos geilų kalbos, vartoja anglų ir valų kalbų grafines priemones, pvz., ee, ea reiškia ilgąjį i (airiai jį žymi í, škotai – ), t. p. vartojamos grafemos oo, y, w ir kitos. Tokia rašyba atsirado dėl to, kad Bibliją į meniečių kalbą pirmasis išvertė geilų rašybos nemokantis valas. Meniečių kalbos rašyba sudėtinga ir nenuosekli.
1468