Meniere’o liga

Ménière’o liga (Menjèro ligà), endolmfinė vandẽnė, vidinės ausies liga, kuriai būdinga klausos ir kūno pusiausvyros pažeidimas. Patogenezės pagrindinis mechanizmas – endolimfos, cirkuliuojančios vidinės ausies labirinte, tūrio ir slėgio padidėjimas. Pažeidžiamas ir VIII galvos nervas, reguliuojantis klausą ir kūno pusiausvyrą. Priežastys nežinomos, manoma, kad įtakos susirgti šia liga turi persirgtas vidinės ausies uždegimas, dažnos virusinės infekcijos (taip pat ir herpesvirusinė), galvos trauma, nepalanki triukšminga aplinka. Liga dažniausiai pažeidžia vieną, kartais abi ausis. Būdinga galvos svaigimas (užeinantis priepuoliais, kurie trunka nuo 20 min. iki 24 valandų), ūžesys, spengimas ausyse, spaudimo pojūtis ar skausmas pažeistoje ausyje, kūno pusiausvyros sutrikimai. Ištikus priepuoliui ligonį gali pykinti, jis gali vemti, gausiai prakaituoti. Pažeistoje ausyje silpnėja klausa. Diagnozuojama radiologiniu (magnetinio branduolių rezonanso ar kompiuterinės tomografijos), audiologiniu tyrimais, kalorimetrija. Specifinio gydymo nėra, priepuolius palengvinti padeda ramybė, dieta be druskos, antihistamininiai, anticholinerginiai, vėmimą slopinantys vaistai, diuretikai, raminamieji. Esant sunkiai ligos formai pažeista ausis operuojama. Ligą 1861 aprašė P. Ménière’as (Prancūzija).