menmortãbliai (pranc. mainmortables < main morte – mirusi ranka), 14–18 a. Prancūzijos (daugiausia rytinės) nuo feodalų priklausomi valstiečiai. Jų asmeninė laisvė (žemės valdymo teisė, vedybų laisvė, teisė dalyvauti teisme) buvo mažesnė nei kitų servų (valstiečių kategorija, kuriai priklausė menmortabliai). Mirusio menmortablio, kuris neturėjo vyriškosios lyties palikuonių, dalis kilnojamojo turto ir sklypas atitekdavo senjorui (mirusios rankos teisė). Menmortabliai su feodalu buvo susiję daugiau žemės, bet ne asmens ryšiais: atsisakydami sklypo jie tapdavo laisvi.
-menmortablis