Mèno Salà (angl. Isle of Man, meniečių k. Ellan Vannin), Britų salyno sala Airijos jūroje tarp Didžiosios Britanijos salos ir Airijos. Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinys (bet ne Didžiosios Britanijos dalis). Plotas 572 km2. 84 100 gyventojų (2021). Svarbiausias miestas (ir uostas) – Douglasas (apie 26 700 gyventojų, 2021). Meno Salos aukščiausia valdžia – Didžiosios Britanijos karalius (karalienė), tituluojamas (-a) Meno Salos lordu. Valdo karaliaus skiriamas gubernatorius. Įstatymus leidžia Meno Parlamentas. Didžiosios Britanijos Parlamente salai neatstovaujama. Salos krantai daugiausia statūs (klifai). Paviršius: pakraščiuose – žemumos, viduryje – aukštumos; didžiausias aukštis 621 m (Snaefellio kalnas). Viržynai, krūmynai. Auginama daržovės, vaismedžiai, veisiama galvijai, avys. Ūkio svarbiausia šaka – turizmas (apie 300–500 tūkst. žmonių per metus).
Meno Sala
Istorija
Žmonių gyvenama nuo vidurinio akmens amžiaus, vieni seniausių gyventojų – keltai, kurių vietine tarme kalbėta iki 19 a. pirmos pusės. 5–8 a. čia dažnai apsistodavo airių vienuoliai. Apie 800 pradėjo puldinėti vikingai, iki 1266 sala priklausė Norvegijai, plėtojosi skandinaviškos valdymo tradicijos, kurių daugelis išliko iki 21 a. pradžios.
979 įkurtas Parlamentas (Tinvaldas), manoma, yra vienas iš dviejų seniausių nuolatos veikiančių parlamentų pasaulyje (kitas – Islandijos, įkurtas 930). 1266 Norvegijos karalius Magnusas VI pardavė Meno Salą Škotijai. Nuo 1341 salą faktiškai valdė Anglijos feodalai, ilgainiui ji tapo kontrabandos centru. Anglijos Parlamentas 1765 išpirko Meno Salą iš kunigaikščių Atollų giminės.
Per I ir II pasaulinius karus čia buvo priešiškų šalių internuotųjų civilių stovyklų.
-Man