menonitai

menontai, protestantų bendruomenė, anabaptistų atšaka, susiformavusi 16 a. Fryzijoje.

Doktrina

Teologinės pažiūros artimos evangelikams reformatams, pripažįsta tik suaugusiųjų Krikštą ir Eucharistiją kaip nepaliaujamo Dievo poveikio tikintiesiems simbolį. Būdingi socialiniai bruožai: pacifizmas, veikla už taiką ir susitaikymą, socialinis angažuotumas, tikinčiųjų bendravimas, Bažnyčios nuostatų laikymasis, kuklus gyvenimo būdas, atsiribojimas nuo pasaulio (neina valstybinių pareigų, netarnauja kariuomenėje, neduoda priesaikos), siekis gyventi pagal Jėzaus Kristaus Kalno pamokslą. Nepripažįsta hierarchinių Bažnyčios valdymo institucijų, išlaiko bendruomenių savarankiškumą.

Svarbiausias doktrininis veikalas – Menno Simonso (apie 1496–1561; iš jo pavardės kilo judėjimo pavadinimas) Pagrindų knyga (Fundamentbuch 1556).

Istorija

Susikūrė žlugus Münsterio komunai (1535), kai anabaptistai pasitraukė į Vokietijos pietvakarius, Tirolį, Zalcburgą, Elzasą, Nyderlandus ir kitas šalis. Fryzijoje 1536 jiems ėmė vadovauti Menno Simonsas. Neturėdami bendros organizacinės institucijos menonitai susiskaldė, susiformavo daug jų atšakų. Moravijoje J. Hutterio (1500–36) vadovaujami menonitai įkūrė huterių (dauguma jų, apie 35 000, gyvena Šiaurės Amerikoje), Šveicarijoje J. Ammanno (apie 1644–1729) sekėjai – amišų šaką (įvairios amišų grupės išlaikė 18 a. gyvenimo būdą, jie, kaip ir huteriai, kalba įvairiais vokiškais dialektais; apie 130 000 jų yra Pensilvanijos valstijoje). 16 a. iš Nyderlandų menonitai pasiekė Vakarų Prūsiją, 18 a. – ir Rytų Prūsiją, 18 a. pabaigoje – Rusijos pietinę dalį, vėliau – Sibirą, 19 a. antroje pusėje menonitų bendruomenės įsikūrė Ukrainoje. Pietistinių pažiūrų konservatyvūs menonitai ėmėsi aktyvios misionieriškos veiklos Indijoje, Konge ir kitur. Nuo 1874 menonitai pradėjo trauktis į Šiaurės ir Pietų Ameriką.

2003 pasaulyje buvo apie 1,47 mln., 2015 – 2,1 mln. menonitų. Bendruomenės veikia daugiau kaip 50 pasaulio šalių, daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose (942 000), Kanadoje (120 000), Paragvajuje (30 000), Konge (190 000) ir Indijoje (80 000); Europoje yra apie 63 000 (daugiausia Šveicarijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Rusijoje). Šalių bendruomenės nepriklausomos, jungiasi į Pasaulinę menonitų konferenciją (Mennonite World Conference, įkurta 1925).

Menonitai Mažojoje Lietuvoje

Mažojoje Lietuvoje menonitų bendruomenė veikė nuo 18 a. 2 dešimtmečio iki 20 a. vidurio. Prūsijos karaliaus Frydricho I kvietimu iš Šveicarijos atvykę menonitai Linkūnuose (dabar Rževskoje, Kaliningrado sritis) 1711 įkūrė lietuvišką parapiją (Litauische Gemeinde, 1918 pavadinta Nemuno žemupio parapija / Gemeinde Memelniederung). Frydrichui Vilhelmui I pradėjus menonitus versti stoti į kariuomenę, dauguma išsikėlė į Vakarų Prūsiją. Vietoj jų 18 a. 4–5 dešimtmetyje Gumbinės apygardoje buvo įkurdinta apie 900 iš Zalcburgo atvykusių menonitų šeimų. Jiems pažadėta tikėjimo laisvė, Plaušvarių dvare (netoli Pagėgių) 1767 pastatyta bažnyčia. Lietuviška parapija veikė iki II pasaulinio karo. Menonitai čia vertėsi gyvulininkyste, sūrių gamyba.

473