Mėnulio fazės: 1 – jaunatis (Φ = 0), 2 – Φ = 0,25, 3 – priešpilnis (Φ = 0,5), 4 – Φ = 0,75, 5 – pilnatis (Φ = 1), 6 – Φ = 0,75, 7 – delčia (Φ = 0,5), 8 – Φ = 0,25
Mėnùlio fãzė, Saulės apšviestos Mėnulio dalies vaizdas, matomas iš Žemės. Nusakoma regimosios Mėnulio skritulio dalies didžiausio pločio ir skersmens santykiu (Φ). Mėnulio fazė kinta, nes Mėnuliui skriejant aplink Žemę kinta jo padėtis Saulės atžvilgiu. Yra 4 pagrindinės Mėnulio fazės: jaunatis (Φ = 0; Mėnulis yra tarp Žemės ir Saulės, kulminuoja tikrąjį vidurdienį, nematomas), priešpilnis (Φ = 0,5; Mėnulis yra 90° į rytus nuo Saulės, kulminuoja 18 val. vietiniu tikruoju laiku, matyti jo dešinysis, vakarinis, pusskritulis), pilnatis (Φ = 1; Mėnulis yra priešingoje pusėje negu Saulė, kulminuoja tikrąjį vidurnaktį, matyti visas skritulys), delčia (Φ = 0,5; Mėnulis yra 90° į vakarus nuo Saulės, kulminuoja 6 val. vidutiniu tikruoju laiku, matyti jo kairysis, rytinis, pusskritulis). Nuo vienos pagrindinės Mėnulio fazės iki kitos praeina maždaug 7,5 paros.
Ta pati Mėnulio fazė pasikartoja vidutiniškai po 29,53 paros (sinodinis mėnuo). Kelias dienas prieš ar po jaunaties šalia ryškaus Mėnulio pjautuvo matyti silpnai švytinti kita Mėnulio skritulio dalis. Šį švytėjimą, vadinamą pelenine šviesa, sukelia nuo Žemės atsispindėjusi Saulės šviesa. Mėnulio jaunatis ir pilnatis dar vadinama sizigijomis. Per jas būna didžiausi jūrų potvyniai. Jeigu jaunatyje Mėnulis yra tiksliai tarp Žemės ir Saulės, vyksta Saulės užtemimas.
Mėnulio fazės
906