mėnuo

sinodinis mėnuo: a – Mėnulio jaunatis – kryptys į Mėnulį (L) ir Saulę (S), žvelgiant iš Žemės (T), sutampa ir eina į kažkurią žvaigždę, b – praėjus žvaigždiniam mėnesiui, c – vėl jaunatis – praėjo sinodinis mėnuo

mnuo, laiko tarpas, artimas Mėnulio apskriejimo aplink Žemę periodui. Astronomijoje skiriami keli mėnesių tipai. Žvaigždinis, arba siderinis, mėnuo – laiko tarpas, per kurį Mėnulis, apskriejęs Žemę, vėl užima tą pačią padėtį žvaigždžių fone. Trunka 27,32166 paros. Sinodinis mėnuo – laiko tarpas, per kurį pasikartoja vienodos Mėnulio fazės. Dėl Žemės ir Mėnulio netolygaus judėjimo (orbitos – elipsės) jo trukmė būna nuo 29,25 iki 29,83 d – vidutinė vertė 29,53059 d (pagal ją sudaromi Mėnulio kalendoriai). Sinodinis mėnuo ilgesnis už siderinį, nes tai laikas, per kurį, žiūrint iš Žemės, Mėnulis užima tą pačią padėtį Saulės atžvilgiu. Kol Mėnulis apeina dangų (jo vidutinis regimasis kampinis greitis 13,18° per dieną), Saulė paslenka ekliptika į rytus apytiksliai 27° (jos vidutinis regimasis greitis 0,99° per dieną). Mėnuliui atsidurti toje pačioje vietoje Saulės atžvilgiu dar reikia apytiksliai 2,2 dienos. Drakoniškasis mėnuo – laiko tarpas tarp dviejų Mėnulio perėjimų per tą patį orbitos mazgą (Mėnulio tako danguje ir ekliptikos susikirtimo tašką). Lygus 27,21222 d (svarbus Saulės ir Mėnulio užtemimo teritorijoje).

Anomalusis mėnuo – laiko tarpas tarp dviejų Mėnulio perėjimų per perigėjų, lygus 27,55455 paroms. Tokiu periodu kinta Mėnulio regimasis skersmuo (svarbus užtemimo eigai numatyti). Atogrąžinis, arba tropinis, mėnuo – Mėnulio grįžimo į tą pačią ekliptinę ilgumą periodas, lygus 27,32158 d (naudojamas retai). Dėl sudėtingo Mėnulio judėjimo mėnesio trukmė kinta: be svyravimų apie jų vidutinę vertę dar yra vienos krypties ilgalaikis kitimas. Kalendorinis mėnuo artimas sinodiniam ir turi sveikąjį dienų skaičių. Grigaliaus kalendoriuje metai dalijami į 12 mėnesių, nesuderintų su Mėnulio fazėmis ir turinčių 28–31 parą.

906