Merab Mamardašvili

Mamardašvili Merab (Merabas Mamardašvlis) 1930 09 15Gori 1990 11 25Maskva, gruzinų filosofas. Filos. dr. (1968).

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1954 baigė Maskvos universitetą, 1968–87 dėstė jame; profesorius (1972). Dar dirbo SSRS mokslų akademijos institutuose. Nuo 1987 dėstė Tbilisio universitete ir dirbo Sakartvelo mokslų akademijos Filosofijos institute.

Filosofijos bruožai

M. Mamardašvilio filosofijai turėjo įtakos R. Descartes’o, I. Kanto, E. Husserlio idėjos. Remdamasis fenomenologijos principais nagrinėjo sąmonės, egzistencijos, estetikos, mąstymo raiškos, racionalumo, laiko problemas.

Idėjos

Teigė, kad sąmonė nėra natūrali duotybė, ji reiškiasi kalbos ir žmonių bendravimu metafizinėje erdvėje, yra žmogaus egzistencijos veiksmas. Sąmonės esminę struktūrą siejo su simbolizacijos veiksmu, analizavo simbolio referencijos sritį. Sąmonė nėra daiktiška, ją aprašyti galima tik netiesiogiai, per įvairias kalbines išraiškas. Filosofijos ontologinis pagrindas yra filosofinio mąstymo aktų visuma, kuri vienoda visoms filosofinėms sistemoms; jos skiriasi tų aktų interpretacijomis, kalbiniu lygmeniu. Aprašė skirtingų laiko modusų suvokimo ir sujungimo būdus, mąstymo savirefleksiją, meno kūrinio prasmių kūrimą estetiniu išgyvenimu.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Mąstymo formos ir turiniai (Formy i soderžanie myšlenija 1968), Klasikiniai ir neklasikiniai racionalumo idealai (Klassičeskie i neklassičeskie idealy racional'nosti 1984), Kaip aš suprantu filosofiją (Kak ja ponimaju filosofiju 1990), Karteziškieji apmąstymai (Kartezianskie razmyšlenija, išleista 1993, fragmentai lietuvių kalba 2008), Mąstymo estetika (Ėstetika myšlenija, išleista 2000, fragmentas lietuvių kalba 2008).