mereològija (gr. meros – dalis + logos – mokslas), viena S. Leśniewskio loginių sistemų, visumos ir dalies santykio teorija. Remiasi kitomis S. Leśniewskio sistemomis – prototetika (pirmųjų pradų teorija) ir ontologija (klasių ir santykių skaičiavimo sistema su semantinių kategorijų hierarchija). Mereologijos pradinės sąvokos nėra loginės konstantos, vienintelis pradinis terminas yra konstanta būti dalimi. Mereologija interpretuojama loginių klasių teorijos terminais. Mereologine (kolektyvine) prasme klasė yra iš dalių sudaryta visuma (kolektyvas, agregatas), koks nors iš dalių susidedantis fizinis objektas, pavyzdžiui, Lietuvos visuomenę, kaip mereologinę aibę, sudaro Lietuvoje gyvenantys žmonės, visos šią visuomenę sudarančios socialinės grupės ir pati visuomenė. Mereologiją galima įvairiai aksiominti, joje pasiekiama išbaigta formalizacija. S. Leśniewskis mereologiją sukūrė kaip priemonę išvengti antinomijų – joje nėra klasių, kurios būtų savęs elementai. Mereologijos sąvokos plačiai taikomos įvairiuose moksluose.
314