megos, 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės Lietuvos dvarų ir valstiečių (daugiausia pasiturinčiųjų) ūkių samdomos žemės ūkio darbininkės.
Dažniausia iš kumečių, bežemių ar mažažemių valstiečių šeimų kilusios netekėjusios 14–30 m. merginos buvo samdomos paprastai nuo Trijų karalių (01 06), arba sausio pabaigos, iki Kalėdų.
Mergos dirbo svarbiausius moteriškus, kartais ir vyriškus žemės ūkio darbus: šėrė ir prižiūrėjo gyvulius, paukščius, melžė karves, ruošė valgį, tvarkė namus, drabužius, žiemą kūlė javus, bruko linus, verpė, audė, pavasarį, vasarą ir rudenį prižiūrėjo daržus, šienavo, dorojo derlių. Dideliuose ūkiuose buvo samdoma po kelias mergas. Kartais viena jų, vadinama vyresniąja (pirmąja) merga, vadovaudavo kitoms mergoms, gaudavo didesnį atlyginimą.
1937 Lietuvoje buvo samdoma daugiau kaip 43 000 mergų.
L: V. Morkūnas Nuo tamsos ligi tamsos Vilnius 1977.
-vyresnioji merga; -pirmoji merga