mèriai, finougrų gentis, gyvenusi dabartinėse Maskvos, Vladimiro, Jaroslavlio, Rostovo, Ivanovo ir Kostromos srityse (Rusija).
Pirmą kartą merius (Merens) paminėjo 6 a. gotų istorikas Jordanas, vėliau – rusų metraščiai. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio po Kristaus pirmaisiais amžiais merių protėviai, manoma, gyveno Volgos–Okos tarpupyje.
Meriai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle, žūkle. Pasak Senųjų laikų pasakojimo, 9 a. mokėjo duoklę Kijevo Rusiai. Kalbà artimi gretimoms finougrų gentims. Pirmo tūkstantmečio po Kristaus pabaigoje į Pavolgį pradėję keltis slavai merius asimiliavo. Jų žemėse susikūrė Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė.