Mèrilandas (Maryland), MD, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose, prie Atlanto vandenyno, abipus Chesapeake’o įlankos.
Plotas 25 316 km2. 6,16 mln. gyventojų (2022); 57,3 % Merilando gyventojų yra baltaodžiai, 31,7 % – juodaodžiai, 11,5 % – ispanakalbiai, 7,1 % – išeiviai iš Azijos. Miesto gyventojų 85,6 % (2020).
Broadnecko pusiasalis Chesapeake’o įlankoje
Centras – Annapolis (40 600 gyventojų, 2022). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Baltimorė (569,9), Columbia (105,8), Germantownas (92,3), Silver Springas (83,2).
Merilando teritorijos vidurinę dalį užima Vašingtono–Baltimorės aglomeracija, kurioje susitelkę apie 80 % Merilando gyventojų.
Merilando rytinė ir pietrytinė dalis yra Delmarvos pusiasalyje. Merilando teritorijos didesniąją dalį užima Atlanto vandenyno pakrantės žemuma, vidurinėje dalyje yra Piedmonto plynaukštė, vakaruose – Apalačų kalnų dalys (aukštis iki 1024 m).
Jūrinis subtropinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –2 °C (vakaruose) iki 2 °C (rytinėje pakrantėje), liepos – nuo 18 °C (vakaruose) iki 24–27 °C (rytuose). Per metus iškrinta 970–1170 mm kritulių.
Svarbiausios upės – Potomacas, Susquehanna, Patuxentas. Miškai užima 39,2 % Merilando teritorijos. Apalačų kalnų šlaituose yra plačialapių miškų.
Metalurgija, metalo apdirbimo, maisto (gėrimų, duonos, konditerijos gaminių, mėsos, vaisių, daržovių), chemijios pramonė, elektronikos, mašinų įrenginių, raketų gamyba. Apdirbamosios pramonės svarbiausi centrai – Baltimorė, Cumberlandas, Hagerstownas, Frederickas, Salisbury, Kembridžas. Kasamas smėlis, žvyras, yra klinties, smiltainio, marmuro, granito telkinių. Žvejyba; daugiausia sugaunama krabų, austrių. Žemės ūkio naudmenos užima apie trečdalį Merilando teritorijos. Auginama javai, sojos, daržovės, tabakai, kukurūzai. Paukštininkystė, galvijininkystė. Turizmas. Baltimorės‑Vašingtono tarptautinis oro uostas. Svarbiausias prekybos ir žvejybos uostas – Baltimorė.
Istorija
1632 dabartinę Merilando teritoriją, kurioje gyveno indėnai algonkinai, Anglijos karalius Karolis I padovanojo Georgeʼui Calvertui (pirmajam lordui Baltimore’ui), kuris karalienės Henrietos Marijos garbei ją pavadino Merilandu (angl. Maryland – Marijos žemė). Jo sūnus Cecilis čia apgyvendino kolonistus katalikus (Merilandas buvo viena nedaugelio kolonijų, kurioje vyravo katalikai). 1643 dabartinio Annapolio vietoje įsikūrė puritonų iš Virdžinijos.
1649 visoms Merilando konfesijoms suteikta tikėjimo laisvė. Merilandas buvo viena iš 13 kolonijų, kurios, 1776 atsiskyrusios nuo metropolijos, sukūrė Jungtines Amerikos Valstijas (vadinamoji valstija kūrėja).
1788 Merilandas ratifikavo Jungtinių Amerikos Valstijų konstituciją, 1791 kartu su Virdžinija skyrė dalį savo teritorijos Kolumbijos federalinei apygardai kurti.
Per 1861–65 Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą Merilandas, nors ir buvo vergvaldinis, ekonominiu ir kultūriniu požiūriu labiau susijęs su Pietumis, neprisidėjo prie Amerikos konfederacijos valstijų.
Merilendas