merinòsai (isp. merinos), avių veislės, turinčios ploną vilną. Merinosų kilmė neaiški. Manoma, jų būta jau 3000 prieš Kristų. Pavadinimas kilo iš maurų genties beni merines, kuri atsikėlė į Pietų Ispaniją iš Afrikos ir augino plonavilnes avis. Todėl šiuolaikiniai įvairių veislių (apie 70) merinosai yra kilę iš Ispanijos merinosų. Ilgą laiką buvo uždrausta juos išvežti į kitas šalis. Tik 16 a. viduryje merinosai įvežti į Angliją, 1623 – Švediją, 1726 – Rusiją, 1763 – Austriją, 1765 – Vokietiją, 1776 – Prancūziją, 1780 – Italiją, 1788 – Australiją, 1789 – Olandiją, 1793 – Jungtines Amerikos Valstijas ir kitur. Merinosai yra 3 produktyvumo krypčių: vilniniai, vilniniai mėsiniai ir mėsiniai vilniniai. Per metus prikerpama 4–10 kg 15–30 µm storio baltų (kartais juodų ar šviesiai pilkų) 7–30 cm ilgio vilnų. Svarbiausi savitumai: odos raukšlės, tvirtos kojos ir griaučiai, raguota arba beragė galva. Suaugę merinosai sveria 50–110 kg. Lietuvoje auginamos merinosų veislės – prekosai, Vokietijos ir mėsiniai merinosai.
merinosų veislės avinas
1060