meristemà (gr. meristos – dalus), augalų gaminamasis audinys. Meristemą sudaro smulkios visomis kryptimis maždaug vienodo skersmens ląstelės. Jų citoplazma didelio tankio, joje yra mažai smulkių vakuolių. Atsižvelgiant į padėtį augale, skiriamos: viršūninė meristema (apikalinė meristema), šoninė meristema (lateralinė meristema) ir įterptinė meristema (interkaliarinė meristema). Viršūninė meristema yra šaknų ir ūglių viršūnėje, ji sudaro augimo kūgelį. Viršūninė meristema vadinama pirmine, nuo jos priklauso augalo pirminis augimas. Dalijantis ūglių viršūninės meristemos ląstelėms susidaro šoninių organų (lapų, šoninių ūglių), žiedyno ir žiedo meristemos, iš jų – atitinkamų organų pradmenys. Viršūninė meristema gali susidaryti neribotai, tada augalui būdingas nedeterminuotas augimas. Kai viršūninė meristema baigiasi žiedo meristema, yra determinuotas (ribotas) augimas. Dalijantis šaknų viršūninės meristemos ląstelėms auga ir ilgėja šaknys. Visų tipų meristemą kontroliuoja specialūs genai. Dėl jų mutacijų atitinkama meristema arba visai nesusidaro, arba susidaro ne vietoje, pvz., ant lapo lakšto. Meristemos susidarymui labai daug įtakos turi įvairūs aplinkos veiksniai (pvz., žiedo – fotoperiodizmas), gretimos ląstelės, ląstelių padėtis (vadinama pozicinė determinacija). Šoninė meristema yra indų kūleliuose (indų brazdas) ir tarp žievės bei medienos (brazdas). Šoninė meristema vadinama antrine meristema, nes dauginantis ląstelėms vyksta antrinis augimas, arba storėja stiebas. Įterptinė meristema būna lelijainių klasės augalų stiebuose prie bamblių ir lapų pamatinėje dalyje. Dėl šios meristemos ląstelių dalijimosi stiebai sparčiai tįsta į ilgį. Pažeisto augalo žaizdų vietoje iš kitų tipų ląstelių susidaro žaizdų meristema, jos ląstelėms dalijantis užgyja žaizdos.
849