Giedráitis Merkelis apie 1536 1609 04 06Alsėdžiai (palaidotas Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kriptoje), vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas. Kunigas (1571). Kunigaikščių Giedraičių giminės. Mato (Motiejaus) Giedraičio sūnus. Studijavo protestantiškuose universitetuose: nuo 1550 Karaliaučiaus, nuo 1560 Wittenbergo ir Tübingeno, nuo 1563 Leipcigo. Bendravo su protestantais Pieru Paolo Vergerio, Jurgiu Zablockiu. Nuo 1572 Vilniaus vyskupijos kapitulos narys, nuo 1576 Žemaičių vyskupas (rezidavo Alsėdžiuose). Steigė naujas katalikų parapijas, pastatydino 12 bažnyčių, 1587 Žemaičių vyskupiją suskirstė į tris dekanatus: Virbalio (arba Užnemunės), Viduklės ir Luokės. Tapo kontrreformacijos veikėju. Ją siejo su Katalikų Bažnyčios reformavimu pagal Tridento susirinkimo nuostatus, siekė Bažnyčią glaudžiau priartinti prie lietuvių kultūros. Rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu Žemaičių ir Vilniaus vyskupijose, lietuviškai mokančių dvasininkų rengimu; pats pamokslus sakė lietuvių kalba.
Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio portretas (aliejus, 1585, nežinomas 16 a. pabaigos dailininkas)
Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio portretas (aliejus, 1585, nežinomas 16 a. pabaigos dailininkas)
Globojo Mikalojų Daukšą, paskatino jį parengti lietuviškų knygų, savo lėšomis išleido jo išverstą Jakubo Wujeko Postilę (1599) ir turbūt Jokūbo Ledesmos Katekizmą (1595). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją rašantį Motiejų Strijkovskį 1578 paskyrė kanauninku.
Kaip Ponų Tarybos narys siekė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo, priešinosi lenkų skyrimui į Lietuvos Katalikų Bažnyčios postus.
Z. Ivinskis Merkelis Giedraitis arba Lietuva dviejų amžių sąvartoje / Rinktiniai raštai t. 4 Roma 1987.
2545