Merknė, miestelis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, 28 km į pietus nuo Alytaus; seniūnijos, parapijos centras. 963 gyventojai (2021). Merkinė įsikūrusi prie Nemuno ir Merkio santakos, Dzūkijos nacionaliniame parke. Plentai į Varėną, Alytų, Druskininkus, Leipalingį. Žemės ūkio bendrovė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, gimnazija (1940–2005 vidurinė mokykla), internatinė mokykla (įkurta 1960), Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas (įkurtas 1990), lopšelis‑darželis, laisvalaikio ir pramogų, lankytojų centrai, biblioteka (1947). Jaunimo etnokultūros klubas Kukumbalis. Merkinės krašto muziejus. Hitlerizmo aukų, senosios žydų kapinės.
Merkinės herbas
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Merkinėje (15 a. pirma pusė)
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Merkinėje interjeras (17–19 a.)
cerkvė Merkinėje (1888, nuo 1968 Merkinės kraštotyros muziejus)
Miestelis spindulinio plano (savaimingai susiklostė iki 17 a. pabaigos). Šešių gatvių sankryžoje yra beveik trikampio formos aikštė. Gotikinė bebokštė halinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (15 a. pirma pusė, po 1648 rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų, 1884 pagal architekto N. Čiagino projektą pristatytas prienavis). Bažnyčioje yra 5 vertingi mediniai barokiniai altoriai (17–19 a.), paveikslų (Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu 16 a., Švč. Mergelė Marija, manoma, 17 a., Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu 17–18 a., Šv. Antanas, Šv. Rokas, abu 1856, abiejų dailininkas P. Kandreckis, Šv. Jurgis 1879, Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų 20 a. pirma pusė), medinė krucifikso skulptūra Nukryžiuotasis (20 a. pradžia). Akmens mūro šventoriaus tvora su vartais-varpine (manoma, 1842; virš vartų – varpinės geležinis kryžius, 19 amžius). Mūrinė tinkuota cerkvė (1888 pastatyta ant 16–17 a. rotušės pamatų; nuo 1968 Merkinės kraštotyros muziejus).
2 mūriniai tinkuoti miesto riboženkliai (manoma, pastatyti 1575 ar 1579). Paminklai: V. Krėvės (1994, skulptorius P. Mazūras), Šv. Kazimiero (pastatytas 1993, skulptorius K. Lanauskas). Merkinės kryžių kalnelyje pastatyta mūrinė partizanų koplyčia (1994). Tiltas per Nemuną (20 a. 6–7 dešimtmetis).
1744
Istorija
Merkinė buvo svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Panemunės pilių gynybos sistemos punktas – pirmą kartą minima 1359 Naugardo metraštyje, nuo 1377 – kryžiuočių kronikose. Manoma, iki 1387 pastatyta pirmoji bažnyčia, 1418 – parapinė. Po 1410 Žalgirio mūšio Merkinės gyvenvietė – papilys – ėmė plėstis, susiformavo turgaus aikštė, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai, kūrėsi amatininkai. Jau 15 a. antroje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. 16 a. vidurys–17 a. pirma pusė – Merkinės klestėjimo laikotarpis. Nuo 1529 Merkinė minima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neprivilegijuotųjų miestų sąraše. 1569 gavo Magdeburgo teisę (1776 atimta, 1791 savivalda atkurta) ir herbą, t. p. turgaus ir 3 prekymečių privilegiją. Merkinė žymima visuose 16 a. antros pusės Abiejų Tautų Respublikos žemėlapiuose. 1587 Merkinė vadinama Didžiąja. 1605 Merkinės burmistras pasikvietė vienuolius dominikonus ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu. Nuo 1616 kūrėsi žydai. 1633 patvirtintos odminių ir batsiuvių, 1639 – siuvėjų cechų privilegijos. 1648 Merkinėje mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza. Per Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą (1654–67) ir Šiaurės karą (1700–21) miestas labai nukentėjo nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių, prarado buvusią reikšmę. 1676 Merkinėje įsikūrę jėzuitai įsteigė vienuolyną.
1756 gyveno (miesto centre) 253 žydai, turėjo 28 namus. 1777 jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. 1790 Merkinėje buvo 138 namai (tik 2 iš jų mūriniai), veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai. Per 1794 sukilimą Rusijos kariuomenė sudegino Merkinę, ji degė 1803, 1822 (sudegė rotušė ir parduotuvės apie ją) ir 1921. 1831 uždarytas dominikonų vienuolynas (ir mokykla). 1838 buvo 160 namų (iš jų 140 priklausė žydams). 19 a. antroje pusėje–1950 Merkinė buvo valsčiaus centras. 1888 ant rotušės pamatų pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė. Nuo 1889 buvo platinama draudžiamoji lietuviška spauda, kovojama prieš lenkinimą bažnyčioje ir rusinimą (kunigai K. Jagminas ir J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kiti). Merkinėje mokėsi rašytojas V. Krėvė, kunigas J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai. 1911 įsteigtas Blaivybės skyrius. 3–4 dešimtmetyje Merkinė nesiplėtė. Miesto centre gyveno žydai (1931 – 1700), pakraščiuose – lietuviai.
Vasario 16 minėjimas Merkinės Seinų gatvėje ir Turgaus (dabar Dariaus ir Girėno) aikštėje 1938
Buvo 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai. 3–4 dešimtmetyje Merkinėje veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių. 1931 buvo 312 namų (24 iš jų mūriniai). Per SSRS–Vokietijos karą 1941 06 22 Vokietijos aviacija subombardavo miesto centrą. 1941 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Merkinėje nužudyta apie 3000 žydų. 1945 12 15 A. Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkio rinktinės partizanai puolė miestelį. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 93 Merkinės gyventojus. 1950–94 Merkinė buvo apylinkės centras, 1949–59 – kolūkio, 1959–20 a. 10 dešimtmečio pradžioje – Merkio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1989 prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinio teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis (jame 154 vardiniai kryžiai ir koplyčia). 1996 patvirtintas Merkinės herbas.
Merkinės panorama (2023)
16 a. viduryje buvo apie 1250–1890, 17 a. pradžioje – apie 2100–2180 gyventojų, 1667 – 113, 1775 – 128 dūmai, 1830 – 703, 1869 – 1494, 1882 – 2148, 1897 – 2280, 1923 – 2105, 1959 – 944, 1970 – 1640, 1979 – 1799, 1989 – 1564, 2001 – 1434, 2011 – 1228 gyventojai.
Merkinės istorijos bruožai Vilnius 2004; A. Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės 2005 t. 2 kn. 2.
95
Archeologiniai tyrimai
Merkinėje ir jos apylinkėse žmonių gyventa jau dešimto tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje–devinto tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje. 21 tyrinėta gyvenvietė datuojama devintu tūkstantmečiu prieš Kristų ir priskiriama įvairioms kultūrinėms grupėms (daugiausia Svidrų kultūrai). Stovyklavietės ir gyvenvietės (Maksimonių stovyklavietės ir gyvenvietė, Merkinės stovyklavietės, Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė ir kitos) išsidėsčiusios Nemuno ir Merkio aukštutinėse ir žemutinėse terasose, prie ežerų ir upelių. Mezolitu datuojama 11 tyrinėtų gyvenviečių. Nuo aštunto tūkstantmečio prieš Kristų pirmos pusės iki jo pabaigos čia gyveno Kundos ir Kutlajevkos kultūros žmonės. 10 gyvenviečių priskirtinos Janisławicių kultūrai. Neolito pradžioje Pietų Lietuvoje susiformavusios Nemuno kultūros gyvenvietės Merkinės apylinkėse gyvavo iki trečio tūkstantmečio prieš Kristų (rastos 9 vėlyvyvojo neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės). Aplink Merkinę rasta ankstyvojo ir senojo geležies amžiaus (5 a. pr. Kr. – 4 a. po Kr.) radinių ir lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos dirbinių. Viduriniam geležies amžiui (5–9 a.) priskiriami pavieniai Merkinėje rasti radiniai, t. p. gretimi Vilkiautinio, Papiškių ir kiti pilkapiai. Vėlyvajam geležies amžiui (9–12 a.) būdingų įtvirtinimų yra 6 piliakalniuose. Rasta būdingų keramikos dirbinių, plačiaašmenių kirvių, atvežtinių ietigalių ir dviašmenis kalavijas. Išliko plokštinis kapinynas Galintėnuose. 1,5 km į pietvakarius nuo Merkinės, Nemuno kairiajame krante, yra Jonionių akmenys (senovinė paleoastronominė stebykla). 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu – Merkinės piliakalnis.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (15 a. pirma pusė) Merkinėje (2023)
neveikianti Viešpaties Kryžiaus cerkvė (pastatyta 1888) Merkinėje (2023)
Merkinė
2612