Merkùrijus (lot. Mercurius), romėnų prekybos, pelno ir turto dievas, keliautojų globėjas. Kalnų nimfos Majos sūnus. Jo vardas kilo iš lotyniško žodžio merx (lietuvių kalba – prekė). Merkurijus rūpinosi prekiautojų pelnu, tikėta, kad gali nurodyti, kur užkastas lobis. Jo epitetai: laimingasis, išmintingasis.
Sutapatintas su graikų Hermiu, Merkurijus tapo ir sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, dievų pasiuntiniu ir tarnu, amatų ir menų globėju, magijos ir astrologijos žinovu.
495 prieš Kristų tautos susirinkimo sprendimu Merkurijui Romoje prie Didžiojo cirko buvo pastatyta šventykla, sudaryta šventyklos globojama prekeivių kolegija. Vakarinėse provincijose Merkurijus buvo identifikuojamas su keltų dievu Lugu.
Dažniausiai Merkurijus buvo vaizduojamas laikantis piniginę, kartu su Fortūna.
1489