Merkỹs, upė Lietuvoje (Šalčininkų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijoje) ir Baltarusijoje (Ašmenos rajone); Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 203 km (Lietuvoje 197,8 km), baseino plotas 4416 km2 (Lietuvoje 3806,4 km2). Prasideda Baltarusijoje, Ašmenos aukštumoje, Mikuliškių apylinkėse, 19 km į pietvakarius nuo Ašmenos. Aukštupyje Merkys teka į šiaurę (16 km Baltarusijos teritorija, 1 km siena). Nuo Tabariškių pasuka į vakarus, teka per Turgelius, Jašiūnus, Rūdninkus. Nuo Žagarinės pasukęs į pietvakarius teka per Valkininkus, Varėną, Perloją. Žemupyje, įtekėjus Skroblui, keičia kryptį į šiaurės vakarus. Įteka į Nemuną 418 km nuo jo žiočių, prie Merkinės. Iki Jašiūnų Merkys teka senoviniu pašlapusiu, pelkėtu, raguvų išraižytu šlaitu, slėniu. Žemiau slėnis darosi sausesnis. Iki Varėnos upė graužiasi į smėlį, o žemiau pasiekia po juo gulinčią kietą moreną, todėl vagoje atsiranda daug riedulių, rėvų. Vyraujantis slėnio plotis 400–600 metrų.
Merkys
Didžiausi intakai: Šalčia, Verseka, Duobupis, Ūla, Grūda, Skroblus (kairieji), Lukna, Spengla, Varėnė, Nedingis (dešinieji).
Vaga labai vingiuota, nuo Mikuliškių (Baltarusija) iki Lietuvos sienos ir nuo Žagarinės (nuo 113 km) iki Dargužių reguliuota. Vagos plotis iki Merkio–Vokės kanalo 10–20 m, žemiau kanalo – 5–15 m, žemiau Versekos žiočių – 25–50 m, gylis atitinkamai 1–1,3 m, 0,5–2 m ir 1–2,3 metro. Vidutinis nuolydis 0,65 m/km. Srovės greitis 0,2–0,5 m/s.
Merkys
Merkys dalį savo nuotėkio atiduoda Vokei. Ties Žagarine iškastu (apie 1930–32) kanalu (Merkio-Vokės kanalas) į Vokę vidutiniškai nuteka 3,25 m3/s vandens, tai sudaro 82 % Merkio aukštupio iki Žagarinės nuotėkio. Žemiau užtvankos Merkys tampa mažu išsekusiu, užžėlusiu, vingiuotu upeliu. Jo nuotėkis sumažėja iki 0,73 m3/s ir pamažu didėja įtekėjus Luknai, Cirvijai, Graužupiui ir kitiems upeliams. Merkys Valkininkus pasiekia jau susigrąžinęs ir šiek tiek viršijęs ankstesnį debitą, o surinkęs vandeningų intakų – Šalčios, Versekos, Varėnės, Ūlos ir Grūdos vandenis atplukdo į Nemuną 36,2 m3/s vandens. Merkio baseinas smėlingas ir miškingas. Upė gausiai maitinama požeminiais vandenimis, kurie sudaro daugiau nei pusę metų nuotėkio, todėl vanduo vasarą šaltesnis negu daugumos kitų Lietuvos upių. Ties Puvočiais pavasarį nuteka 25 %, vasarą – 29 %, rudenį ir žiemą – 46 % metų nuotėkio. Prie Merkio įrengtos 2 vandens matavimo stotys (Jašiūnuose ir Puvočiuose).
Vandens debitas Valkininkuose: vidutinis 5,25 m3/s, maksimalus 91,0 m3/s; Varėnoje: vidutinis 21,0 m3/s, maksimalus 356 m3/s; Puvočiuose: vidutinis 32,2 m3/s, maksimalus 498 m3/s (1958). Vidutinis daugiametis debitas žiotyse 32,4 m3/s. Didžiausias poplūdžio debitas (131 m3/s) užregistruotas 1950 Puvočiuose. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: aukštupyje Jašiūnuose vidutinė 1,2 m, didžiausia 1,9 m; Varėnoje vidutinė 2,5 m, didžiausia 4,6 m; žemupyje Puvočiuose vidutinė 1,4 m, didžiausia 4,1 metro.
Merkio atkarpa nuo Cirvijos upės iki Nemuno priklauso Merkio draustiniui, saugomos lašišinių žuvų nerštavietės. Žemupyje, nuo Purplių iki žiočių, Merkys srūva Dzūkijos nacionalinio parko teritorija; saugoma didysis auksinukas, kartuolė, mažoji nėgė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, ūdra. Ledyno palikti kreidos periodo luistai, jų atodangos Merkio šlaituose prie Maskaukos saugomi Akmens geologiniame draustinyje. Skardis prie Mardasavo – geomorfologinis paminklas. Turgeliuose Merkio kairiajame krante stūkso Turgelių piliakalnis, Merkio ir Nemuno santakoje – Merkinės piliakalnis. Merkio baseine įsteigti 4 hidrografiniai draustiniai (Šalčios, Visinčios, Spenglos ir Grūdos), Merkio kraštovaizdžio draustinis. Visa Merkio upė priklauso Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendrajam tinklui Natura 2000.
Merkio ir Nemuno santaka ties Merkine
Skiriamos 4 buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Merkio ir Šalčios upių santaka (saugoma karbonatinių smėlynų smiltpievės, rūšių turtingi briedgaurynai, eutrofiniai aukštieji žolynai, šienaujamos mezofitų pievos), Merkio pievos ties Pamerkiu (briedgaurynai, rūšių turtingi smilgynai, melvenynai, eutrofiniai aukštieji žolynai, aliuvinės pievos, šienaujamos mezofitų pievos, šarmingos žemapelkės), Merkio slėnis ties Turgeliais (briedgaurynai, aliuvinės pievos), visa Merkio upė (upių sraunumos su kurklių bendrijomis).
Merkio šlaituose randama kreidos, todėl Kašėtose (prie Valkininkų) trumpai veikė pirmasis Lietuvoje cemento fabrikas (pastatytas 1914, per Pirmąjį pasaulinį karą sugriautas).
Merkys (žemiau Varėnės žiočių)
1039