Merovngai, frankų karalių dinastija (476–750). Pavadinimas nuo salijų frankų vado Merovecho (Merovigo), kurio rezidencija buvo Tournai. Jo vaikaitis Chlodvigas I, 5 a. pabaigoje–6 a. pradžioje nukariavęs frankus ripuarijus bei alemanus, tapo pirmuoju visų frankų valdovu; jo karalystė apėmė beveik visą dabartinės Prancūzijos teritoriją (išskyrus dabartinį Provansą) ir dalį dabartinės Vokietijos. 496 jis apsikrikštijo. 511 mirus Chlodvigui I jo karalystė buvo padalyta keturiems sūnums: Childebertas I valdė Paryžiuje (vadinamoji Neustrijos karalystė), Teodorikas I Metze (Austrazijos karalystė), Chlodomeras I Orleane (Orleano karalystė, 524 sujungta su Neustrija), Chlotaras I Soissons’e. Broliai nuolatos kariavo tarpusavyje, bet jų valdomi frankai apie 531 pajungė Tiuringiją, 534 Burgundijos karalystę, be to, manoma, jiems ištikimybę prisiekė Septimanija, Bavarija ir dalis saksų. Valdymo pabaigoje frankus vėl suvienijo Chlotaras I, perėmęs mirusių brolių žemes. Po Chlotaro I mirties (561) frankų žemės vėl padalytos į keturias dalis, suvienytos 613 Neustrijos karaliaus Chlotaro II. Jo sūnus Dagobertas I (valdė 629–639) buvo paskutinis stiprus Merovingų dinastijos valdovas. Po jo mirties frankų žemes vėl padalijus, atskirose karalystėse vyko valdžios decentralizacija, karalių valdžią pamažu perėmė didikų giminės, tarp jų svarbiausia – Karolingai. Paskutiniai Merovingai buvo valstybės pareigūnų, majordomų, marionetės. Austrazijos majordomas Pipinas Trumpasis 750 nuvertė paskutinį Merovingų dinastijos karalių Childeriką III ir pats pasiskelbė karaliumi, pradėdamas Karolingų dinastiją.
2271
| Karaliaus vardas | Valdymo metai |
|---|---|
| visų frankų | |
| Chlodvigas I | 481–511 |
| Chlotaras I | 558–561 |
| Chlotaras II | 613–629 |
| Dagobertas I | 629–639 |
| Chlotaras III | 661–662 |
| Childerikas II | 673–675 |
| Teodorikas III | 679–691 |
| Chlodvigas IV | 691–695 |
| Childebertas III | 695–711 |
| Dagobertas III | 711–715 |
| Chilperikas II | 715–720 |
| Teodorikas IV | 721–737 |
| Childerikas III | 743–751 |
| Neustrijos karaliai | |
| Childebertas I | 511–558 |
| Chlotaras I | 511–561 |
| Charibertas I | 561–567 |
| Chilperikas I | 561–584 |
| Chlotaras II | 584–629 |
| Chlodvigas II | 639–658 |
| Chlotaras III | 658–673 |
| Teodorikas II | 673 ir 675–691 |
| Austrazijos karaliai | |
| Teodorikas I* | 511–534 |
| Teodobertas I* | 634–548 |
| Teodobaldas I* | 548–555 |
| Sigebertas I** | 561–575 |
| Childebertas II** | 575–595 |
| Teodobertas II** | 595–612 |
| Teodorikas II** | 612–613 |
| Sigebertas II** | 613 |
| Dagobertas I | 623–634 |
| Sigebertas III | 634–656 |
| Childebertas Įsūnis | 656–661 |
| Childerikas II | 662–675 |
| Chlodvigas III | 675–676 |
| Dagobertas III | 676–679 |
| Chlotaras IV | 717–720 |
| Burgundijos karaliai | |
| Teodobertas I (šiaurinė dalis) | 534–558 |
| Chlotaras I (pietinė dalis) | 534–561 |
| Guntramas | 561 |
| Childebertas II | 592–595 |
| Teodorikas II | 595–613 |
*sostinė Reimsas
**sostinė Metzas