Merovingų menas

Merovngų mẽnas, Frankų valstybės Merovingų dinastijos laikų (5–8 a.) architektūra ir dailė. Intensyviai kuriantis vienuolynams (7 a. pabaigoje jų buvo daugiau kaip 400) statyta ir bažnyčios (Šv. Hilarijaus – Poitiers, Šv. Martyno Turiečio – Frómistoje, prie Palencijos, Šv. Germano – Auxerreʼe), baptisterijos, kriptos (Šv. Pauliaus – Jouarreʼe, Šv. Lauryno – Grenoblyje). Jų architektūroje išryškėjo regioniniai bruožai: pietuose vyravo vestgotų meno tradicijos, šiaurinėje dalyje – klasikinis architektūros stilius (kvadrato plano pastatai su kupolu, vėlyvosios antikos tipo frontonai, karnizai, arkados). 7 a. pradėta statyti kryžiškojo plano pastatus su kvadratinėmis apsidėmis. Pastatų fasadai dažnai puošti antikinio tipo marmuro kolonomis, akmens ar molio reljefais, interjerai – sienų tapyba ir mozaikomis.

segė (auksas, granatas, stiklas, perlas, 500–600, Šiaurės Prancūzija arba Vakarų Vokietija, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

Merovingų dailėje vyravo plokštuminiai reljefai (sarkofagų dekoras), kuriuose ryšku vėlyvosios antikos meno tradicijos. Marmuro arba akmens karstai dekoruoti geometriniais arba lapų motyvais, bibliniais siužetais, naudota Bizantijos, koptų, Lombardijos meno elementai. 7 a. pradėta plačiau taikyti germanų stilių. Kurti puošnūs taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniai (bažnytiniai indai, ginklai). Daugiausia rasta įvairios paskirties metalo dirbinių kapuose, daug jų išliko antkapiuose. Įvairių formų segės (disko, S formos, paukščių, žuvų, kvadrato) gamintos iš aukso, sidabro, bronzos, inkrustuotos, būdinga germanams maniera dekoruotos polichromija. Stiklo karoliai, auskarai, apyrankės, plaukų segės, sagtys dekoruotos iš vietinių romėnų dirbtuvių meistrų perimtomis technikomis (filigranu, raižymu). Segių viduryje ornamentui naudotos romėnų monetos. Juvelyrikoje naudotos geometrinės arba paprastos gyvūninės formos, būdingos vėlyvosios antikos menui, 6–7 a. išsirutuliojo į sudėtingas gyvūnines kompozicijas. Kurtos dekoratyvios, gausiai ornamentuotos knygų miniatiūros.

7 a. pabaigoje–8 a. rankraščių meno raidai turėjo įtakos vienuolynų plėtra. Rankraščiuose vaizduotos gyvūnų figūros, architektūros elementai, lapų ornamentai, geometrinės formos, naudota raudonos, žalios, geltonos spalvos tonai. Dažniausiai naudotas arkos, kolonų, arkados formų įrėminimas su egzotiškomis žuvų, paukščių, liūtų, fantastinių būtybių figūromis. Merovingų architektūra ir dailė turėjo įtakos Karolingų renesanso architektūrai ir dailei.

2271