„Merseburgo užkeikimai“ („Merseburger Zaubersprüche, „Merzeburgo užkeikimai“), vokiečių literatūros paminklas; germanų mitologijos vienas šaltinių. Sudaro du eiliuoti tekstai (užkeikimai; 4 ir 9 eilučių), sukurti 8 a. pirmoje pusėje senąja vokiečių aukštaičių tarme, užrašyti 10 a., manoma, Fuldos vienuolyne. 1841 Merseburgo užkeikimus atrado G. Waitzas Merseburgo katedros bibliotekoje. 1842 pirmą kartą išleido J. Grimmas. Pirmasis užkeikimas skirtas karo belaisviui išsivaduoti, antrasis – išgydyti išnarintą arklio koją. Abu pradedami epine įžanga, pasakojančia apie panašioms nelaimėms ištikus antgamtinių būtybių suteiktą pagalbą, po to liepiamąja nuosaka išreikšta žodinė formulė. Parašyti aliteracine eilėdara, gausu pakartojimų, anaforų, sintaksinių paralelizmų; atspindi senovės germanų tikėjimą magiška kalbos galia. Merseburgo užkeikimuose minimos dievybės disos, valkirijos, dievas Vodanas, deivė Frija ir jos sesuo deivė Fola.
2931