Merthyr Tydfil (Mèrter Tdvilis), miestas Didžiojoje Britanijoje, Velso pietuose, į šiaurę nuo Cardiffo; grafystės centras. 30 100 gyventojų (2008). Akmens anglių kasybos centras. Metalurgija, tekstilės, siuvimo pramonė, skalbyklių Hoover gamyba. Turizmas; netoli Merthyr Tydfilio yra Brecon Beaconso nacionalinis parkas. Krašto muziejus (įkurtas Cyfarthfos pilyje, pastatyta 1825).
Istorija
Žmonių nuolatos gyventa nuo 74 po Kr., kai romėnai prie Taffo upės pasistatė tvirtovę, kuri saugojo čia sueinančius kelius. Apie 120 tvirtovė buvo apleista, liko tik nedidelis šalia jos buvęs kaimelis. Pasak legendos, 5 a. šiose vietose piktai su saksais nužudė apsikrikštijusią vietos gyventojų vado dukterį Tydfilą (iš čia Merthyr Tydfilio pavadinimas). 1757 čia pradėjus kasti geležies rūdą Merthyr Tydfilis greitai plėtėsi, 1801 tapo didžiausiu Velso miestu. 1804 mieste sukurtas pirmasis pasaulyje garu varomas lokomotyvas. 1841 pradėta kasti ir anglis, bet 19 a. pabaigoje iškilus Cardiffui, Swansea ir Newportui Merthyr Tydfilis smuko. 1918 nustota kasti anglis. Merthyr Tydfilis vėl atsigavo po II pasaulinio karo, JAV Hoover bendrovei mieste pastačius skalbyklių gamyklą.